Kas yra socialiniai veiksmai sociologijoje

Sociologija - vienas iš socialinių mokslų: mokslas apie visuomenę, socialinių faktų ir jų priežasčių tyrimas. Sociologijos objektas - visuomenė ir atskiros jos dalys, socialiniai procesai ir reiškiniai. Sociologijos dalykas - socialiniai santykiai ir socialinė sąveika.

Socialinių veiksmų samprata ir sociologijos dalykas

Sociologijos dalykas - socialinė tikrovė, susidedanti iš socialinių faktų. Socialiniai faktai - mąstymo, jutimo, veikimo formos, egzistuojančios nepriklausomai nuo individų ir yra priverstinės jų atžvilgiu. Socialinės jėgos - socialinis kontekstas ir socialinė kilmė, jos lemia socialinių veiksmų pobūdį ir kryptį.

Sociologijos tikslai - aprašyti, apibūdinti daiktus, įvykius ar reiškinius. Suformuluoti ir patikrinti esminius principus, kurie leistų tuos daiktus reiškinius ar įvykius paaiškinti. Tikslo idealas: suformuluoti dėsnius, kurie apibūdintų objektyvius visuomenės struktūros funkcionavimo ir kaitos mechanizmus.

Objektyvumo problema sociologijoje

Objektyvumo problema sociologijoje - nagrinėti socialinius reiškinius nešališkai, vertybiškai neorientuotai, apibendrintai. Objektyvumo principas - socialinius faktus aiškinti tik kitais socialiniais faktais. Sociologinė pasaulėžiūra reikalauja - tirti socialinius faktus, jų socialines priežastis, jų socialines pasekmes.

Auguste Comte: „sociologija - pozityvus mokslas“

Auguste Comte (Oguistas Kontas) - prancūzų filosofas, kurio samprata formavo sociologijos pradmenis. Apibūdinkite O. Konto sociologijos sampratą: sociologija - pozityvusis mokslas tarp filosofijos ir tiksliųjų mokslų. Pozityvusis mokslas - tai toks mokslas, kuris užsiima klausimais, į kuriuos galima atsakyti, objektyviai ištirti (remiasi tik faktais). Paaiškinkite O. Konto socialinės statikos ir socialinės dinamikos sampratas: socialinė statika - tvarkos, darnos, funkcionavimo, harmonijos, egzistavimo dėsniai (giminė, darbo pasidalijimas, religija); socialinė dinamika - vystymosi, keitimosi, progreso dėsniai.

Taip pat skaitykite: Kas yra priklausomybė?

Comte akcentavo organizmą primenančią visuomenę: organinė visuma - visuomenės dalis galima suvokti tik visumos kontekste. Visuomenė stabili sistema, grįžtanti prie pusiausvyros būsenos, savaime atsinaujinanti.

Émile Durkheim: socialiniai faktai ir solidarumo formos

Émile Durkheim pateikė socialinių faktų sampratą: socialiniai faktai gali būti materialūs ir nematerialūs. Materialūs -> morfologiniai (kultūros pėdsakai, architektūra, kelių tinklas). Nematerialūs -> socialiniai institutai (kalba, religija, vertybės, įstatymai) ir socialinės srovės (minios, mada).

Durkheim teigė, kad visuomenė yra specifinė pirminė realybė - veikianti savaime, moralinė būtybė. Objektyvumo principas pas Durkheimą reiškė: socialinius faktus aiškinti tik kitais socialiniais faktais. Visuomenės istorinio vystymosi samprata pagal Durkheimą susijusi su darbo pasidalijimu - diferenciacija ir specializacija. Darbo pasidalijimo progresas priklauso nuo gyventojų skaičiaus augimo ir socialinės sąveikos padažnėjimo.

Durkheim išskyrė solidarumo formas ir jų ypatumus: mechaninis solidarumas (tradicinė visuomenė) ir organinis solidarumas (modernioji visuomenė) - esminis skirtumas grindžiamas darbo pasidalijimu.

Suicido tipologija kaip socialinės integracijos rodiklis

Durkheim aprašė suicido rūšis, susijusias su integracija į visuomenę ir socialine kontrole: fatalinė (visiškai suvaržytas), egoistinė (individo atskirtis), altruistinė (aukos grupiniam idealui), anoniminė (krizių metu, senos tvarkos suardymas). Šios kategorijos atskleidžia, kaip socialinė integracija ir kontrolė veikia individą.

Taip pat skaitykite: socialinių mokslų nauda šiuolaikinei visuomenei

Karl Marx: materialistinė visuomenės samprata ir klasių kova

Karlas Marksas suvokė visuomenę kaip dvi priešingas jėgas - socialines klases. Objektyvus klasės požymis - santykis su gamybos priemonėmis; subjektyvus - suvokimas ir atsiskyrimas. Pateikite K. Markso materialistinę visuomenės sampratą: bazė (ekonomika pagrindas) - gamybinės jėgos (daiktai, žmonės, kurie gamina) ir gamybiniai santykiai (produktų gamyba, mainai, pasiskirstymas). Anstatas (sąmonė, socialinis gyvenimas) - moralė, teisė, menas, religija, filosofija.

Socialinių pokyčių šaltinis pagal Marxą yra „klasių kova“. Gamybinių jėgų vystymas -> gamybinių santykių atsilikimas -> pokyčiai sąmonės lygmenyje -> revoliucija. Marxas taip pat klasifikavo istorines visuomenes: pirmykštė (bendruomeninė), antikinė (vergvaldinė), feodalinė (baudžiavinė), kapitalistinė (buržuazinė), komunistinė (būsima).

Karlas Marksas taip pat teigė, kad religija yra „opiumas liaudžiai“ - tai susvetimėjimo forma, užliūlinanti žmones ir atitraukiančią nuo revoliucijos.

Max Weberio indėlis: veiksmas ir interpretacija

Skirtingai negu Durkheim ir Marx, Weberis pasisakė už individualistinį sociologinį aiškinimą. Weberis pabrėžė subjektyvią prasmę, kurią individai priskiria savo veiksmams, ir siekė interpretuoti socialinius veiksmus remiantis veikiančių asmenų motyvais.

Socialiniai įgūdžiai ir socialinis veiksmas

Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai. Tai socialinio bendravimo patirtis.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Plačiąja prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui.

Socialinių įgūdžių sudedamosios dalys

• Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas).
• Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas).
• Verbaliniai įgūdžiai: pokalbiai, juokavimas, diskusijos, mokymas ir mokymasis.
• Neverbaliniai įgūdžiai: aktyvus klausymas, kūno kalba.

Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykis su savimi) ir interpersonaliniai (santykis su kitais) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus ir t.t.

Esminiai ir situaciniai socialiniai įgūdžiai

Socialinius įgūdžius galima skirstyti į esminius ir situacinius: Esminiai: stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (sprendimų priėmimas, kūrybiškas mąstymas, savęs pažinimas, streso įveikimas). Situaciniai: mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti komplimentus, pradėti ir užbaigti pokalbį ir kt.

Socialinio ir emocinio ugdymo svarba veikiant socialiniams veiksmams

Socialinių emocinių kompetencijų ugdymas stiprina gebėjimą dirbti kartu, mokytis ir atlikti vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Emocinis intelektas apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą.

Socialinio ir emocinio ugdymo programos yra veiksmingiausios, kai į jas įsitraukia visa bendruomenė: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos specialistai, techninis personalas, tėvai, vietos bendruomenė ir partneriai. Nuoseklios programos remiasi NAKA principu: NUOSEKLUMU, AKTYVUMU, KONCENTRUOTUMU ir AIŠKIAIS tikslais.

Praktiniai ugdymo aspektai

Socialinių įgūdžių ugdymas prasideda šeimoje: šeimyniniai pokalbiai, pagarba, mandagumas, emocijų atspindėjimas ir humoro dalinimasis. Mokykloje svarbu kurti saugią mokymosi aplinką, naudoti įtraukiančius mokymo metodus ir nuosekliai ugdyti specifinius įgūdžius, bent kartą per savaitę integruojant praktines veiklas.

Santrauka apie socialinį veiksmą

Socialinis veiksmas sociologijoje yra veiksmas, kurį suprantamai interpretuoja išorinės socialinės jėgos, institutai ir normos, o kurį galima aiškinti per socialinius faktus, socialinės sąveikos ir institucijų analizę. Analizė gali būti atliekama komparatyviai: Comte išryškina pozityvų požiūrį ir statiką vs dinamiką; Durkheim pabrėžia socialinius faktus ir solidarumą; Marx - materialistinę bazę ir klasių kovą; Weber - subjektyvią prasmę ir veiksmų interpretaciją. Visos šios perspektyvos kartu padeda suprasti, kas lemia socialinius veiksmus, kaip jie formuojami, palaikomi arba keičiami, ir kokią reikšmę turi socialinių įgūdžių ugdymas tiek individualiai, tiek visuomenės sveikatos ir stabilumo požiūriu.

Autorius	Pagrindinė idėja apie socialinius veiksmus
Auguste Comte	Sociologija kaip pozityvusis mokslas; socialinė statika ir dinamika
Émile Durkheim	Socialiniai faktai, solidarumo formos, socialinė integracija
Karlas Marksas	Materialistinė bazė, klasių kova kaip pokyčių šaltinis
Max Weber	Veiksmų interpretacija, subjektyvi prasmė

tags: #ka #nusako #socialiniai #veiksmai