Kaip moterys išgyvena smurtą artimoje aplinkoje, kai vyras geria: neįtikėtinos išgyvenimo strategijos

Šiame straipsnyje nagrinėjama smurto artimoje aplinkoje dinamika, jos poveikis moterims bei kontekstas, susijęs su alkoholio vartojimu. Apžvelgiama smurto kilmė kaip galios disbalanso išraiška, skiriamos fizinės, psichinės, ekonominės ir seksualinės smurto formos, taip pat svarbus MMS (Mušamos moters sindromas) konceptas. Straipsnyje remiamasi Lietuvos statistikos duomenimis, Tyrimų išvados ir profesionalų įžvalgos apie priklausomybių poveikį šeimai, bei siūlomi praktiniai metodai, kaip įtraukti visuomenės atsakomybę ir kokios pagalbos priemonės egzistuoja.

Smurto artimoje aplinkoje kilmė ir jo įvairovė

Smurtas artimoje aplinkoje yra galios disbalanso pasekmė, o jo formos apima fizinį, psichinį (emocinį ir žodinį), seksualinį ir ekonominį smurtą. Ši sritis pasižymi dideliu latentumu: žmonės dažnai nekalba apie patirtą smurtą dėl gėdos, kaltės jausmo ar įgautų stereotipų. Smurto aprašymas pagal MMS koncepciją pateikia strukturą, kaip moterys reaguoja į ilgesnį smurtinį ciklą ir kokios psichologinės pasekmės iškyla. Smurtas šeimoje dažnai įvyksta per trifazį modelį: įtampa auga, įvyksta smurto proveržis, o po jo seka „medaus mėnuo“ su siūloma amoraliam elgesiui įprasminti. Toks ciklas kartojasi, kol aukos pabėga ar ieško pagalbos, arba tol, kol smurtas tampa nuolatinė rutina.

Forma, kurioms dažnai trūksta atpažinimo

Fizinio smurto atpažinimas yra paprastesnis, tačiau vis dažniau kalbama apie psichologinį smurtą, ekonominį smurtą ir seksualinį smurtą - formos, kurias visuomenė dažnai sunkiai įvardija. Dažnai ekonominė priklausomybė, kontrolė dėl pinigų ar socialinės galios panaudojimas tampa paslėptu smurtu, kurį sunku įrodyti ar išlaikyti matomą. MMS formuoja moterų pasyvumą ir bejėgiškumą, kai jų pastangos nutraukti prievartą gali būti laikomos bejėgiškumo pasekmėmis arba klaidingai interpretuojamos kaip pačios aukos kaltė. Smurtas taip pat pereina į viešą erdvę: naujosios komunikacijos priemonės, tokios kaip televizija ir socialiniai tinklai, gali būti naudojamos smurtiniams tikslams išryškinti ir eskaluoti įtampos jausmą tarp poros, nors jose turėtų būti skleidžiama nuo smurto apsauga informaciją.

Statistiniai kontekstai Lietuvoje

Lietuvoje didžioji dalis smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų yra moterys (apie 8 iš 10), o daugiau nei 90 proc. visų smurtautojų - vyrai.
2019 m. smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų dalis sudarė apie 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų; moterys sudarė didžiąją šios grupės dalį (apie 80 proc.).
Iš smurtautojų dažnai būna apsvaigusių alkoholyje ar narkotinėse medžiagose (apie 58,5 proc. atvejų). Tačiau alkoholio vartojimas nėra vienintelė smurto priežastis; smurtas gali būti gilesnio socialinio ir kultūrinio pobūdžio.
Portretų duomenys iš 2019 m. rodo, kad didžioji dalis įtariamųjų buvo vyrai (89,8%), o apie pusė jų buvo amžiaus intervale 30-49 metų. Taip pat nemaža dalis smurtautojų turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, ir didelė dalis jų tuo metu niekur nedirbo ar nesimokė.
Smurtas vadinamas lyčiai pagrįstu pažeidimu ir vienas iš kertinių klausimų yra - ar moterys ir vyrai bei jų socialinės padėtys lyčių normų kontekste prisideda prie smurto ar jo nutraukimo galimybių.

Mušamos moters sindromas (MMS) ir jo reikšmė

Mušamos moters sindromas (MMS) - potrauminio streso sindromo (PTSS) rūšis, kurią 1977 m. pasiūlė L. Walker. MMS apima bejėgiškumo jausmą ir elgesio modelius, kurie formuojasi po pakartotinių smurto epizodų. Dažnai MMS vystosi dėl smurto rato, kurį patiria moteris: įtempta situacija, smurto protrūkis, o vėliau „medaus mėnuo“, kai smurtautojas demonstruoja pagarbą ir mylinį elgesį. Moteris pradeda tikėti, jog ji pati kaltė dėl smurto, ir netapo įpratoi elgesio modeliai įgyja svarbą jos kasdienybėje. MMS gali būti laikomas PTSS subkategorija, o kompleksinė trauma (pakartotinis smurtas šeimoje) gali sukelti gilias psichologines pasekmes, įskaitant depresiją, nerimą, disociaciją ir kitus psichologinius reiškinius.

Kaip MMS formuoja moterų elgesį

Moteris įsisuka į smurto ratą: ji gali būti ekonomiškai priklausoma, turi vaikų, jaučia baimę dėl savo ir vaikų saugumo, ir neturi tinkamų socialinių išteklių. Šios aplinkybės prisideda prie nuolatinio pasyvaus priėmimo ir pasitikėjimo smurtautojo žodžiais, o kartais net įsitikinimo, kad ji pati turėjo kaltę. MMS išryškina, kodėl kai kurios aukos lieka su smurtavusiu partneriu ar grįžta po išsiskyrimo, o kitos radikaliai ieško pagalbos. Kompleksinės traumos atveju moteris gali būti nuolat išgyvenanti grėsmės jausmą ir nuolatinę įtampą, todėl jos organizmas nuolat būna pasirengęs gintis arba pabėgti, o tai ilgainiui gali sukelti nuovargį ir kitas sveikatos problemas.

Taip pat skaitykite: Empatija ir neįgalumas

Švietimas ir visuomenės požiūris

Tikimasis psichologinis ir socialinis klimatas yra svarbus norint keisti smurto prieš moteris mastus. Tyrimai rodo, jog dalis visuomenės linkusi kaltinti moteris dėl patiriamo smurto, tuo pačiu metu dalyvauja aukų kaltinimo mitologijų palaikyme. Tačiau svarbu pripažinti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra galios disbalanso pasekmė, o ne „tarpusavio santykių problemos“ ar „buitinis konfliktas“ vienatvėje. Daugumai aukų yra būtina profesionalų pagalba, įskaitant gydytojus, vaiko teisių specialistus ir policiją, kad būtų suteikta informacija apie tai, kaip apsaugoti save ir ką daryti toliau. Lietuvos teisės aktai nuo 2011 m. gruodžio 15 d. reglamentuoja smurtą artimoje aplinkoje kaip nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą, skatindami institucijų ir visuomenės atsakomybę bei reagavimą į smurtą.

Alkoholis, kopriklausomybė ir šeimos dinamika

Kopriklausomybė atsiranda laikotarpiu, kai vienas iš partnerių yra priklausomas nuo alkoholio ir yra nuolatos priklausomas nuo kito žmogaus; tai sukelia stresą, nerimą ir sumažina asmens savivertę. Dažnai artimieji patiria nuolatinį stresą ir randa būdus, kaip prisitaikyti prie priklausomo asmens elgesio, kartais net užšalus nuo galimybių padėti. Kopriklausomybė gali būti skatinama socialinėmis ir kultūrinėmis normomis, ir gali turėti įtakos tiek vyro, tiek moters elgesiui. Tuo tarpu paslaugų sektoriai siūlo įvairias terapines priemones, įskaitant individualias ir grupines konsultacijas, bei paramos tinklus kaip Al-Anon, skatinančius atsišakoti nuo priklausomo asmens ir iš naujo iš naujo kurti savo gyvenimą be nuolatinio smurto nuolaužų.

Kainos ir nauda: kaip visuomenė gali prisidėti

Skatinimas teikti pagalbą aukoms ir jų artimiesiems, plėtojant saugaus kontakto ir paramos tinklus.
Švietimas ir informacijos sklaida apie smurto formas, MMS ir kompleksinės traumos; atskleidimas apie tai, kaip atpažinti signalus ir kur kreiptis pagalbos.
Parama kopriklausomybei suprasti ir valdyti: individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, informacijos teikimas apie resursus.
Tradiciškai labai svarbus vaidmuo - žiniasklaidos atsakomybės kultūroje, kuri turi vengti gynimo mechanizmų kurie pateisių moterų aukos kaltę ar naudoti stigmatizavimo kalbas.

Dažni mitai ir realybės patvirtinimai

Dažnai visuomenė linkusi sakyti, kad smurtas yra „bausmė už kažką“ arba kad „amuojamas asmuo pats kaltas“, tačiau realybė rodo, jog smurtas.artimoje aplinkoje dažnai yra susijęs su įsitvirtinusia lyčių nelygybe, šablonais ir socialinėmis normomis. SMURTO RATAS ir MMS parodo, kad smurtas yra nuolatinė problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio, teisinio reguliavimo, švietimo ir asmeninės atsakomybės. Visuomenė turi skatinti pokyčius, aukštesnį supratimą apie MMS ir kitus traumos mechanizmus, bei remti aukas ir jų šeimas, kad būtų užtikrintas saugumas ir galimybė gyventi be smurto.

Rekomendacijos ir priemonės pagalbai

Su kurti saugią aplinką ir įtraukti labiau atvirą dialogą apie smurtą, kad aukos jaustųsi išgirstos ir suprastos.
Teikti informacines ir praktines pagalbos priemones gydytojams, socialiniams darbuotojams ir teisėsaugos institucijoms apie MMS ir dažnesnes smurto formas, kad būtų galima greičiau identifikuoti rizikas.
Stiprinti pagalbos tinklus, įskaitant institucijų koordinaciją, skatinant aukas teikti parodymus ir pranešimus apie smurtą.
Skatinti kopriklausomybės pripažinimą ir paramą šeimoms, kurioms tai aktualu, įskaitant Al-Anon tipo pagalbą ir terapines programas, kurios atskiria priklausomybę nuo smurto problemos sprendimuose.
Vengti įsivaizduojamų kaltinimų moterims; pabrėžti, kad smurtas yra galios demonstravimas ir nėra pagristas atsakomybės per moterų elgesį.