Lietuvos mokyklose vis dažniau diskutuojama apie lytiškumo ugdymą, jo svarbą ir įgyvendinimo būdus. Ši tema, nors ir būtina, vis dar apipinta mitais ir baimėmis, todėl svarbu išsiaiškinti, kaip su mažamečiais kalbėtis apie lytiškumą, kūno vertingumą, ribas ir saugumą.
Lytiškumo ugdymo svarba ir iššūkiai
Vaikų lytiškumas - tai ne tik mažo žmogaus lytį apimantis klausimas. Suaugusieji turėtų suprasti, kad maži vaikai, o vėliau - jauni žmonės - su šiomis temomis gyvena kiekvieną dieną ir tai jiems yra taip pat natūralu, kaip skaitymas ar dainavimas. Mokykloje, o ypač pradinėje, kol kas stokojame prevencijos.
Anot mokytojos Kamilės Pudžemytės, mokinių smalsumą apie lytiškumą turime priimti kaip natūralų dalyką - negėdinti ir nemoralizuoti. Dažniausiai lytiškumo ugdymas apsiriboja reagavimu, kai „iššoka“ kokia nors konkreti problema. Tada visi susigriebia, kad reikėtų kažkaip su mokiniais pasišnekėti, o ką šnekėti - nelabai žino.
Edukologės teigimu, rėksnių dėka fokusas nukrypsta nuo tikrųjų problemų - seksualinės prievartos, pornografijos ir kito žalojančio turinio, kurio apstu paauglių dievinamuose socialiniuose tinkluose ir programėlėse. Jai antrina Vilniaus humanistinės mokyklos vadovė Sonata Petraitienė, teigdama, kad ankstyvas lytiškumo ugdymas yra labai reikalingas ir tai, visų pirma, yra vaiko saugumo klausimas.
Jei norime apsaugoti vaiką nuo seksualinio priekabiavimo, nuo psichologinių traumų, turime kalbėti apie lytiškumą. Ir kalbėti ne taip, lyg tai būtų vieša paslaptis ar „tabu“ tema, bet ramiu tonu. Tada vaikams nebelieka noro nei kikenti, nei slėptis - tokios reakcijos būdingos iš nežinojimo. Jei suaugusieji vengia kalbėti apie lytiškumą, vaikai žino, kad tai yra kažkas negero, kažkas, apie ką garsiai nešnekama.
Taip pat skaitykite: Įvairių santykių analizė
Antra, kalbėdami apie lytiškumą, rūpinamės ir vaiko saugumu už klasės ribų. Vaikui labai svarbu žinoti, kad niekas neturi teisės liesti ar prašyti parodyti privačias kūno vietas, išskyrus tuos atvejus, kai einama pas gydytoją arba dėl aiškios priežasties to paprašo tėvai. Kitas dalykas yra ribos. Nekalbu apie ribas romantiniuose santykiuose, o tiesiog apie draugystę ir pagarbą žmogui. Ribų klausimai yra pagrindas, ant kurio stovi mūsų santykiai su visais žmonėmis. Vaikai iš šeimų, kuriose kalbama apie ribas, moka aiškiai pasakyti „taip“ arba „ne“.
Vis dėlto, mokytojai vis dar labai nedrąsiai kalba apie šiuos dalykus. Pirmiausia - dėl žinių trūkumo. Jei patys mokytojai niekada neturėjo lytiškumo ugdymo pamokų ar nesimokė, kaip jas reikėtų vesti, paprastai jie turi didžiulį žinių trūkumą. Kita priežastis - pačių mokytojų gėdos jausmas. Mokytojas, kuris nejaukiai ir nesmagiai jaučiasi kalbėdamas apie lytiškumą, greičiausiai rinksis apie tai iš viso nekalbėti.
Jeigu mokytojas ims moralizuoti arba gėdinti vaikus, tai gali turėti visiškai atvirkštinį efektą - vaikai įsibaimins ir jiems kils dar daugiau klausimų. Mūsų, kaip mokytojų, tikslas yra suteikti saugumo jausmą, nuraminti ir atsakyti į jaunuoliams kylančius klausimus. Nebuvo paprasta, ypač buvo sudėtinga su lytinių organų pavadinimais. Reikėjo daug kartų, būnant vienai pačiai, kartoti tuos žodžius, kol jie tapo savi ir prigijo prie mano žodyno. Dauguma nuo mažens esame įpratę intymias kūno dalis vadinti kitokiais pavadinimais arba anglų kalbos skoliniais.
Žinoma, reikėjo ir daug domėtis, ieškoti pavyzdžių, kaip atsakyti į vaikų ir paauglių klausimus. Galiausiai, galima tiesiog pasitreniruoti vakare, kai žinai, kad rytoj kalbėsi apie lytiškumą: kaip kalbėsiu apie šią temą? Svarbiausia yra atliepti vaiko jausmus, pamatyti kas jai/m įdomu, smalsu, arba nepatogu, dėl ko norisi kikenti. Kartais reikia leisti išsikikenti. Dažnai mokytojams nelengva išlikti ramiems, tačiau turime suprasti, kad tai yra vaiko gyvenimo dalis.
Kartais, stebinti viešąją erdvę, atrodo, jog mokytojai bijo neigiamų tėvų reakcijų, todėl nesijaučia saugūs kalbėti apie lytiškumą ir juo susijusiomis temomis. Mokytojas yra tas specialistas, kuris ugdo vaikus, turi žinių, išmano vaikų psichologiją ir žino, kas tam tikrais atvejais vaikui yra geriausia. Visada sau sakau - niekada nebus visi patenkinti, neįmanoma visiems įtikti. Vieni tėvai labai džiaugiasi, kad mokytojas kalba lytiškumo temomis, kiti tėvai - nepatenkinti.
Taip pat skaitykite: LEU katedros veikla
Ką mes, kaip mokytojai, galime padaryti, tai pagrįsti, kodėl kalbame apie vienus ar kitus dalykus su mokiniais. Pavyzdžiui, neseniai su aštuntokais teko visai neplanuotai pasikalbėti apie pornografiją. Važiuodama namo iš darbo mąsčiau, kad jeigu kreipsis tėvai ir klaus, kodėl būtent ta tema kalbėjome, galėsiu argumentuotai atsakyti, kad man svarbiausia - vaiko saugumas, nusiraminimas ir atsakymas į kylančius klausimus. Aš visąlaik sakau, kad mūsų vertybės yra tos pačios, bet mes skirtingai prie jų prieiname. Visi vertiname saugumą ir santykį, rūpestį vieni kitais, laisvės troškimą. Skiriasi prieiga, kurią nulemia auklėjimas, gyvenimo patirtys, kiek mes domimės skirtingais požiūrio taškais.
Saugiai aplinkai reikalingas skaidrumas. Svarbu nuolat kalbėtis, atliepti vaikų jausmų, leisti vaikams išsakyti savo poziciją. Kai mokytojas pasako, kad tam tikras elgesys yra netinkamas, tai dažnai priimama kaip tiesiog eilinis mokytojo pamokslavimas. Kai tai ateina iš kitų mokinių, klasės draugų ir draugių, kai jie pasako „žiūrėk, man nepatinka, kai tu taip darai, aš nesaugiai jaučiuosi“, tada iš pagrindų keičiasi klasės aplinka.
"Įvairovės ir edukacijos namai": veikla ir atsiliepimai
Viena iš organizacijų, aktyviai dalyvaujančių lytiškumo ugdymo srityje, yra VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“. Ši organizacija siūlo įvairias programas ir seminarus, skirtus tiek mokytojams, tiek mokiniams. Tačiau jos veikla kartais sulaukia prieštaringų vertinimų. Pavyzdžiui, kilus pasipiktinimui dėl šios organizacijos vestų pamokų Baisogalos gimnazijoje, Radviliškio savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas pareiškė nieko bloga nematąs ir kad tokios „lytiškumo ugdymo pamokos bus organizuojamos nuo pirmos klasės, kiekvienoje klasėje.“
Mokinių tėvai su šių paskaitų turiniu taip pat nebuvo supažindinti. Gimnazijoje šį užsiėmimą vedė lektorės iš VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai". Tai ta pati organizacija, kuri 2020 m. nuskambėjo žiniasklaidoje, kai suaugusiems surengė renginį „Vulvų ir penių tapybos dirbtuves." Tai organizacija, palaikanti hormoninių gimdos spiralių skyrimą nepilnametėms.
Organizacija teigia, kad paviešinta informacija apie jų vestus mokymus neatitinka tikrovės. Organizacija taip pat pakomentavo užduotį, kurioje vaikai turėjo artėti vieni prie kitų: „Metodas, skirtas „artėti vieniems prie kitų", naudojamas aptarti gebėjimui sakyti „NE". Tai klasikinis neformaliojo ugdymo metodas, po kurio su dalyviais diskutuojame, ar paprasta pasakyti „ne", koks kyla jausmas, kai porininkas/ė pasako „ne", kaip žinoti, kad kitas žmogus nesijaučia jaukiai ir kaip drąsiai iškomunikuoti savo nejaukumą.
Taip pat skaitykite: SEF Pedagogikos katedra
Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa: naujovės ir kritika
Nuo šių mokslo metų visų Lietuvos moksleivių laukia naujovė - gyvenimo įgūdžių pamokos. Jose, anot ministerijos, vaikai bus rengiami suaugusiųjų gyvenimui, todėl viena iš programos dalių - lytinis ugdymas. ŠMSM teigimu, vienos papildomos pamokos mokykloje visoms klasėms įvedimas, valstybės biudžetui kainuos apie šešis milijonus eurų. Visgi ministerijos planams dėl lytiškumo ugdymo įtraukimo į gyvenimo įgūdžių pamokas kritikos negaili Lietuvos šeimų sąjūdis.
Pasak Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovo, išstudijavus pateikiamas rekomendacijas, tampa aišku, jog rengdama programą ŠMSM nesitarė „nė su viena prigimtinėms šeimų teisėms atstovaujančia organizacija“. O šią pamoką lydėję skandalai buvo ne kas kita, kaip sąmoningai skleidžiama dezinformacija.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė patikina, kad parengtos gairės, kokią literatūrą mokytojai gali naudoti ir kokius specialistus į mokyklas kviestis, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tačiau, anot Lietuvos šeimų sąjūdžio, mokytojams rekomenduojamos literatūros ir ekspertų sąraše dominuoja LGBT bendruomenės teises ginantys tekstai ir organizacijos.
Mokyklų tobulinimo centro steigėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė Eglė Pranckūnienė savo ruožtu tvirtina, jog dalis tėvų mokykla turėtų pasitikėti labiau. Įvairovės ir edukacijos namų vadovė Lina Januškevičiūtė pabrėžia - būtina, jog vaikai ir paaugliai apie lytiškumą galėtų pasikalbėti su atsakingu suaugusiuoju. „Lytiškumo ugdymas visada prasideda šeimoje - kai tik vaikas gimsta, nuo tada ir prasideda lytiškumo ugdymas. Deja, ne visi jauni žmonės turi galimybę kalbėtis atvirai su savo tėvais arba globėjais, neturi galimybės kalbėtis mokykloje. Man atrodo, didžiausias turbūt tikslas turėtų būti, kad jauni žmonės atrastų tą patikimą suaugusį žmogų artimoje aplinkoje arba mokykloje“, - sako L. Januškevičiūtė.
Tėvų vaidmuo ir teisės
Pagal LR įstatymus, pagrindiniai vaikų ugdytojai yra jų tėvai, LR Konstitucija numato, kad tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus (26 str. 5 d.), tuo tikslu parinkti jiems priimtiniausias ugdymo formas (LR šeimos stiprinimo įstatymas, 8 str), jie turi pirmumo teisę parenkant vaikams ugdymo turinį (JTO Žmogaus teisių deklaracijos 26 str. 3 d.). Ypatingai tai svarbu lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje. GĮP programos projekte analogiško principo nėra.
Remiantis Konstitucija ir šiais konkrečiais įstatymais tėvai turi įstatyminę teisę neleisti savo vaikų į tas atskiras Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos pamokas, kuriose bus dėstomos lytiškumo nuostatos, prieštaraujančios tėvų įsitikinimams. Lietuvos šeimų sąjūdis parengė tipinę tėvų kreipimosi į mokyklos vadovybę formą, kurią galima atsisiųsti čia Pareiškimas dėl nedalyvavimo „Gyvenimo įgūdžių programos” pamokose Forma pateikta ZIP archyve - ją reikia užpildyti ir pateikti mokyklos vadovui.
Pornografijos prevencija ir saugumas internete
Pasak specialistės, lytiškumo ugdymo temos svarbios dėl daugelio priežasčių, viena jų - pornografijos prevencija. Vaikai supažindinami su pornografijos žala ir įspėjami, kad būtina pranešti apie asmenis, platinančius panašaus pobūdžio turinį. Vienas iš lytiškumo ugdymo uždavinių - mokyti vaikus atsisakyti žiūrėti pornografinį turinį ir įdiegti jiems suvokimą, kad tai yra iškreiptas gyvenimas, labai nutolęs nuo realybės.
Taip pat svarbu su jaunais žmonėmis kalbėtis apie tai, kad ir tikrovėje, ir internetinėje erdvėje reikia gerbti kito žmogaus kūną. Nesvarbu, ar tą kūną gali paliesti, ar tik pamatyti - su kūnu reikia elgtis atsakingai. Kitaip tariant, mes - suaugusieji - turime nustatyti saugaus elgesio taisykles.
Kalbėkitės su jaunais žmonėmis apie tai, kad medijose šlovinami vien „teisingi“ kūnai ir gyvenimai, kad jose beveik nematyti gyvenimų įvairovės. Atkreipkite dėmesį į tai, kiek merginų matyti ekranuose ir kokia būna jų rolė, o koks vaidmuo tenka vaikinams. Kaip skiriasi vaikinų ir merginų muzikiniai klipai? O vaidmenys kompiuteriniuose žaidimuose? Kaip konstruojamas mamų ir tėčių paveikslas?
Naudingi šaltiniai
Jei nežinote, nuo ko pradėti, kokie klausimai kyla jūsų vaikui ar paaugliui, geras tokių klausimų ir atsakymų į juos šaltinis - „ Lytiškumo namų “ paskyra socialiniame tinkle „Instagram“. Joje, įgyvendindami projektą „Lytiškumo akademija“, atsakome į vaikams ir paaugliams kylančius klausimus.