Įvaikinimas - tai procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su biologiniais tėvais bei jų giminaičiais pagal kilmę, o sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos su įtėviais ir jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.
Įvaikinimas suteikia galimybę vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje, gauti naują šeimą. Tai teisinis procesas, kuris visiškai pakeičia vaiko teisinius ryšius, pripažįstant įtėvius kaip naujus vaiko tėvus ir perduodant jiems visas biologinių tėvų teises bei pareigas. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius ryšius su savo biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.
Įvaikinimo dalyviai yra vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokios teisės į įvaikintą vaiką. Įvaikinimo procesas yra konfidencialus, tad bet kokia informacija apie įvaikintą vaiką gali būti viešinama tik įtėvių leidimu arba gavus teismo leidimą.
Kas gali įvaikinti vaiką?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai, darbingo amžiaus asmenys abiejų lyčių, tinkamai pasirengę įvaikinti. Tiesa, pirmiausia teisę įvaikinti turi sutuoktiniai, nes santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui arba vienam iš sutuoktinių, jei teismas įvertina, kad tai atitinka vaiko interesus. Pavyzdžiui, tai gali būti situacijos, kai sutuoktiniai nepasiekia įstatymo numatyto amžiaus, tačiau vienas jų yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, arba kai įvaikintojas yra giminaitis, ar norima įvaikinti sutuoktinio vaiką.
Taip pat skaitykite: Institucijų veiksmai įvaikinimo procese: išsamus gidas
Įvaikintojų amžius paprastai turi būti darbingo amžiaus, pilnamečiai, įgiję visišką veiksnumą ir gebantys prisiimti atsakomybę. Tačiau teismas gali suteikti leidimą įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir individualias bylos aplinkybes.
Taip pat amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų, tačiau įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Sveikatos ir teistumo reikalavimai
Įvaikintojai neturi būti pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais. Taip pat negalima įvaikinti sergančių tam tikromis ligomis, kurios įvardytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymuose.
Teistumo patikrinimą atlieka gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius, kuris renka duomenis apie įtėvio ir kartu gyvenančių asmenų galimus administracinius ar baudžiamuosius teisės pažeidimus. Šie duomenys svarbūs įvertinant familijos galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Gyvenimo sąlygos ir pajamos
- Gyvenamosios vietos Tarnybos specialistai vertina, ar įtėvių šeima turi tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui augti saugiai ir komfortiškai. Namai, kuriuose gyvens vaikas, turi būti saugūs ir atitinkantys vaiko poreikius. Gyvenamasis būstas gali būti nuomojamas.
- Įstatymai nereglamentuoja pajamų dydžio, tačiau įvaikintojų pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti tiek vaiko, tiek savo augimą ir gyvenimo kokybę.
Vaiko kilmė ir atviras bendravimas
Vienas iš svarbių įvaikinimo aspektų yra atviras pokalbis su vaiku apie jo kilmę ir praeitį. Vaiko tapatybė ir žinojimas apie savo šaknis yra svarbus emocinės sveikatos ir pasitikėjimo savimi pagrindas. Todėl įtėviai turėtų pagal vaiko amžių ir brandą pasakoti apie jo kilmę ir atsiradimą naujoje šeimoje. Svarbu, kad šią informaciją vaikui suteiktų įtėviai, o ne svetimi asmenys, nes kitaip vaikas gali būti sužeistas ar prarasti pasitikėjimą savo šeima.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo patirtys Lietuvoje
Įvaikinimo procedūra Lietuvoje
- Pirmas žingsnis - kreipimasis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba Tarnybos teritorinį skyrių.
- Antras žingsnis - dokumentų pateikimas, kuriuose yra išsamiai nurodyta prašymo forma, sveikatos pažymėjimas ir kt. (pateikiami įstatymų reikalaujami dokumentai apie asmeninę padėtį ir statusą).
- Trečias žingsnis - pasirengimo įvaikinti patikrinimas. Tarnyba vertina teisines ir sveikatos sąlygas, taip pat šeimos galimybes užtikrinti vaiko gerovę. Šis vertinimas trunka iki 20 darbo dienų.
- Ketvirtas žingsnis - mokymai būsimiems įtėviams pagal GIMK programą. Mokymų trukmė ne ilgiau nei 3 mėnesiai, įskaitant grupinius ir individualius susitikimus, kuriuos atestuoti asmenys vertina.
- Penktas žingsnis - išvados apie pasirengimą įvaikinti: teigiama išvada galioja 24 mėnesius, o neigiama - suteikia galimybę pakartotinai kreiptis pašalinus trukdžius.
- Šeštas žingsnis - įrašymas į norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių sąrašą.
- Septintas žingsnis - galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas. Tarnybos komisija peržiūri sąrašus, siekdama suderinti vaiko poreikius ir šeimos galimybes.
- Aštuntas žingsnis - teisminis procesas dėl įvaikinimo, kuris apima teismo sutikimą bei vaiko ir globėjų nuomonių įvertinimą.
Įvaikinimo trukmė ir mokesčiai
Įvaikinimo procesas Lietuvoje trunka nuo 6 mėnesių iki vienerių metų, priklausomai nuo vaiko amžiaus, sveikatos, lyties ir pageidavimų įtėvių šeimoje įvaikinti vieną ar kelis vaikus. Procedūra yra nemokama, tačiau šeima turi padengti tam tikrus su dokumentų tvarkymu, kelione, vertėjo bei atstovo paslaugomis susijusius kaštus.
| Kaina | Aprašymas |
|---|---|
| Dokumentų paruošimas (vertimas, legalizacija) | Užsienyje gyvenančioms šeimoms |
| Kelionės ir pragyvenimo išlaidos Lietuvoje | Įvaikinant iš užsienio |
| Vertėjo paslaugos | Viešnagės ir teismo metu |
| Žyminis mokestis | Nuo 31 iki 41 Eur (priklauso nuo pateikimo būdo) |
| Advokato paslaugos ir kitos išlaidos | Papildomi vaiko tyrimai, konsultacijos |
Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo
Ši tarnyba organizuoja įvaikinimo procesą, teikia mokymus būsimiems įtėviams ir vertina pasirengimą. Tarnyba taip pat rūpinasi vaiko teisėmis, vykdo bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, kontroliuoja vaiko globą ir rūpybą, bei rūpinasi socialine parama vaikams ir šeimoms.
Reglamentai, tokie kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos reglamentas, nustato svarbias įvaikinimo procedūras ir vaiko apsaugos principus, užtikrinančius, kad visas procesas vyktų vaikui saugioje, palaikančioje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimas ir darbo teisė
tags: #ivaikinimo #tvarkos #apraso