Violeta darbą baldų fabrike Airijoje nutraukia, kad grįžtų į Lietuvą, atliktų sveikatos patikrinimą ir prasitęstų neįgalumo pažymos galiojimą. Emigrantų akyse tokios kasdienės paslaugos, kaip sveikatos priežiūra, vertinimas kinta. Užsienyje gyvenantys lietuviai, kaip gydytis, sprendžia įvairiai - renkasi pagal kainą, atstumą, kokybę, susikalbėjimo galimybes, pačių medicininių paslaugų poreikį ir t.t. Kadangi emigrantų, pasirenkančių skirtingus gydymosi būdus, yra ne vienas ir ne du, transformuojasi ne tik jų gydymosi įpročiai, bet ir medikų darbas.
Įvairios gydymo praktikos emigracijoje
Gydosi įvairiai Jau 5 metus gyvenantis ir dirbantis Anglijoje Martynas DELFI pasakojo, kad nuo 2009 m., kai privaloma tapo deklaruoti išvykimą ir taip išvengti sveikatos draudimo mokesčio, kasmet grįžta į Lietuvą, veždamas šūsnį dokumentų, įrodančių, kad jis nėra bedarbis. „Bet šiemet negrįžau, dokumentų nenuvežiau, tai nežinau kaip visa tai baigsis. Lietuvoje beveik nebūnu, tai ir nesigydau ten, nebent pas odontologus privačiai nueinu, nes kur kas pigiau. Grįšiu tik kitais metais, tai gal priims praėjusių metų dokumentus, o jei ne, tai teks susimokėti“, - svarstė jaunuolis. Anglijoje jam už medicinos paslaugas mokėti nereikia - Martynas sveikatos draudimą turi ir ten - jis, kaip ir Lietuvoje, išskaičiuojamas iš atlyginimo.
Viename mažesniųjų Lietuvos miestų oficialiai gyvenanti 46 metų Violeta iš užsienio atvyksta kasmet - būtent tada, kai reikia išsitirti sveikatą. Tą moteris daro ne prevenciškai. Sveikatos tyrimų jai reikia norint neprarasti trečios neįgalumo grupės. Lietuvoje ji gauna neįgalumo pensiją, o Airijoje dirba baldų fabrike. „Privalomojo sveikatos draudimo tvarkos pasikeitimas jokių problemų man nepadarys - man nereikia mokėti, nes gaunu invalidumo pensiją“. Ji patikino, kad per trejus metus, kiek gyvena užsienyje, jai dar neprireikė rimtos medikų pagalbos. „Vaistų atsivežu iš Lietuvos, jei pritrūksta, prašau namiškių, kad atsiųstų. Čia jie brangūs ir dažniausiai reikia gydytojo recepto“, - pasakojo Violeta.
Norvegijos statybų bendrovėje dirbantis Arūnas, tėvynėn grįžtantis kas kelis mėnesius, savo gyvenamąją vietą deklaravo toje šalyje, kurioje dirba, todėl mokėti už sveikatos draudimą Lietuvoje jam nereikia. „Išsiregistravau iš Lietuvos, nes man neapsimoka - nereikia mokėti kas mėnesį beveik šimto litų. Jei esi registruotas Norvegijoje, mokėti sveikatos draudimo atskirai nereikia - sumoka darbdaviai. Kai būnu Lietuvoje ir tenka eiti pas gydytojus, už viską moku, tačiau Norvegijoje pateikiu čekius ir man visas išlaidas kompensuoja“, - sakė Arūnas.
Kas formuoja emigrantų gydymo įpročius?
„Galima sakyti, kad emigrantų gydymosi praktika, kaip tokia, nesusiformavusi. Emigrantai elgiasi įvairiai: vieni gydosi užsienyje, ten, kur dirba, kiti - grįžta gydytis į Lietuvą“, - sako Lina Bušinskaitė iš Lietuvos sveikatos draudimo srities. Ji patvirtino, kad dažnai lietuviai patys sau sukelia problemų, kurių galima būtų išvengti. „Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia asmenims, kurie išvažiavo iš Lietuvos ir apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka. Pasitaiko, kad šią pareigą nusprendusieji padirbėti užsienyje pamiršta, o grįžę į tėvynę tie „užmirštuoliai“ susiduria su problema - jie privalo sumokėti PSD įmokas už tuos laikotarpius, kuriais faktiškai Lietuvoje negyveno, nes mokesčius renkanti institucija to nežinojo ir emigravusiam asmeniui taikė prievolę mokėti sveikatos draudimo įmokas. Tad paprasčiausias sprendimas - išvykstant deklaruoti išvykimą, o grįžus - deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir tapti apdraustuoju. Tik tuomet bus garantuojama teisė į valstybės laiduojamą medicinos pagalbą ir paslaugas susirgus“, - perspėjo L. Bušinskaitė.
Taip pat skaitykite: Darbo stažas su invalidumu: ką reikia žinoti
Nemokamai gydysis - ar tikrai?
Privalomasis sveikatos draudimas ne veltui vadinasi - drausti sveikatą reikia visiems Lietuvos gyventojams. Tačiau vieniems reikia pasirūpinti patiems, o už kitus draudimu dažniausiai pasirūpina darbdavys. Nedirbantiems, nesimokantiems, negaunantiems pašalpų ar pensijos, dirbantiems pagal verslo liudijimus reikia kas mėnesį savarankiškai Valstybinei ligonių kasai sumokėti 90 litų. Tokių gyventojų yra vos devyni procentai. Emigrantai, nedeklaravę išvykimo iš Lietuvos arba darbo kitoje šalyje, laikomi bedarbiais, neįtrauktais į Darbo biržos sąrašus. Dėl šios priežasties 2009 m. įsigaliojo tvarka, kad už sveikatos draudimą nedirbantiems teks mokėti savarankiškai, emigracijos kreivės kilo aukštyn - visi susigriebė deklaruoti išvykimą ir išvengti išlaidų.
Savivaldybės ir įstaigos pradėjo ieškoti sprendimų - Konstitucinis teismas nusprendė, kad ankstesnė tvarka pažeidžia lygybės principus ir kad medicinines paslaugas gyventojai gali gauti iškart sumokėję vos vieno mėnesio įmoką. Tačiau šis pokytis taip pat atnešė riziką - emigrantai galėjo piktnaudžiauti, grįžę į Lietuvą galėjo sumokėti tik vieną mėnesio įmoką, o jau kitą dieną gydytis už dideles sumas. Sveikatos apsaugos ministras svarsto galimybę papildomai apmokėti visą įsiskolinimą su palūkanomis, bet sprendimai dar tik planuose.
Specialistų pasirengimas dirbant emigracijoje
Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre dirbanti Laimutė Ablingienė pasakoja sulaukianti nemažai emigrantų pacientų. „Sunku pasakyti kiek, konkrečios statistikos nevedu, bet praėjusią savaitę pas mane buvo apsilankę 4 emigrantai. Būna, kad per savaitę nė vieno netenka priimti. O konsultuoju tai visame pasaulyje esančius savo pacientus ir per Skype, ir telefonu. Turiu pacientų iš Naujosios Zelandijos, Kinijos, Japonijos, Zambijos, Nigerijos. Papasakoja, parodo per Skype bėrimus, paklausia, kaip gydytis. Šiais laikais tai normalu. Jų buvimas - nei kančia, nei našta.“
Ji priduria, kad emigrantus gydantys medikai turi papildomai mokytis - žinoti apie ligas, plintančias už Lietuvos ribų, ir apie specifinius infekcijų pavojus. „Parodo bėrimą, o aš tokį pirmą kartą matau. Birželį Didžiąją Britaniją sukrėtę teroristiniai išpuoliai parodė, kad teroristai gali apsivilkti ir humanitarinių profesijų rūbus. Todėl gydytojams tenka būti ypač atsargiems ir laikytis tarptautinių standartų,“ - sako gydytoja.
„Global medics“ ir lietuvių gydytojų įsidarbinimas Airijoje
Prieš keliolika metų į Airiją atvykusieji lietuviai susidurdavo su tuo, kad įsidarbinti pagal specialybę nevyko lengvai. Tačiau dabar dirbantys lietuviai pasakoja apie pasikeitimus: „Nuo birželio dirbu pasaulinėje kompanijoje „Global medics“, kurios centrinė būstinė yra Londone, - esu šios kompanijos Dublinio filialo gydytoja“, - sako viena iš gydytojų. Ji papildomai dirba Airijoje ir Lietuvoje žinomoje klinikoje, kur gydytoja konsultuoja ir teikia paslaugas lietuvių bei lenkų kalbomis. Klinikoje galima gauti ir lietuvišką bei rusų kalbą suprantančią pagalbą.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo išmokos ir pensija Lietuvoje
Iš šalies ambasados Airijoje atstovai pabrėžia, kad imigrantams svarbu žinoti ne tik kalbinę, bet ir teisinę bazę: direktyva suteikia galimybę susigrąžinti dalį ar visą gydymo išlaidų užsienyje, kai tas pats gydymas Airijoje būtų teikiamas. Tačiau procesui keliami reikalavimai: būtina turėti dokumentus, čekius bei įrodančius duomenis, o kai kuriais atvejais ligoninės gali reikalauti išankstinės konsultacijos Airijoje.
ES tarpvalstybinė direktyva ir praktika Airijoje
ES tarpvalstybinė direktyva apima visas teikiamas ar paskirtas sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant receptinius vaistus bei medicinos prietaisus. Ji suteikia galimybę gauti skubią ir būtinosios pagalbos paslaugas privačiame sektoriuje, taip pat kompensaciją už gydymą užsienyje, jei Airijoje laukimo eilės yra ilgos. Tačiau svarbu laikytis nurodymų: kartais HSE gali pareikalauti pirmiausia kreiptis Airijoje, prieš teikiant kompensaciją už gydymą Lietuvoje ar kitoje šalyje.
Taip pat keliama tema dėl teisės į gydymo paslaugas Lietuvoje ir Airijoje - ar gydytojai bei institucijos Airijoje gali pripažinti Lietuvos licencijas be papildomų patikrų? Diskusijose apie emigrantų gydymo situaciją dažnai kyla klausimai dėl dokumentų tvarkymo, licencijų pripažinimo ir teisinio statuso. Pavyzdžių apstu: kai kurie gydytojai iš Lietuvos pačiai įsidarbina per tarptautines įdarbinimo įmones, o kiti vis dar laukia, kol bus išspręsti formalumai su ES direktyvų reikalavimais.
Praktiniai patarimai emigrantams ir medikams Airijoje
- Deklaruokite išvykimą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje - taip išvengsite privalomojo sveikatos draudimo įmokų problemų ir galimų skaitmeninių trūkumų valstybės sistemoje.
- Kartą per metus atlikite profilaktinę sveikatos patikrą Lietuvoje arba Airijoje, atsižvelgiant į savo darbovietės teisines sąlygas ir asmenines poreikius.
- Pasirinkite gydymo būdą atsižvelgdami į kainą, atstumą, kalbos barjerą ir kokybę, bei finansinę galimybę grąžinti gydymo išlaidas per ES direktyvą.
- Informuokite apie licencijų pripažinimą ir pasiruoškite sociacijos ar tarptautinių įstaigų dokumentų patikroms.
Informacija Lietuvoje apie neįgalumo nustatymą ir tyrimus
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) Lietuvoje glaudžiai bendradarbiauja su gydytojais ir šalies institucijomis dėl įsiskolinimų, tyrimų ir licencijų. Naujų pažymėjimų įrašai platinami lietuvių ir anglų kalbomis, o jų galiojimo laiką reglamentuoja teisės aktai. Jei pažymėjimas keičiamas į naują, ant jo uždedama žyma DUBLIKATAS (senasis pažymėjimas tebegalioja, jis tik keičiamas).
NDNT taip pat naudojasi universitetų ir Respublikinių ligoninių paslaugomis gydytojų nuomonėms įvertinti, kai kyla klausimų dėl negalios lygio. Tačiau kyla ir iššūkių - skirtingos duomenų bazės, informacijos nepereinamoji siena tarp institucijų lemia atskirus atvejus, kai reikia papildomų patikrinimų ar korekcijų. Pastaraisiais metais įvykusios reformos skatino pokyčius ir siekė aiškintos medikų ir institucijų veiklos, tačiau tikslus įgyvendinimas vis dar kelia iššūkių.
Taip pat skaitykite: Invalidumo kriterijai ir procesas
tags: #invalidumas #airijoje #ar #galioja #lietuvoje #daryti