GLOBE (Global Learning and Observations to Benefit the Environment) yra tarptautinė aplinkosauginio ugdymo programa, telkianti mokinius, mokytojus ir mokslininkus tyrinėti aplinką. GLOBE programa skirta gamtamoksliniam vaikų ir jaunimo ugdymui, praktinių įgūdžių formavimui bei tarptautiniam bendradarbiavimui neformalųjį ir bendrąjį lavinimą teikiančiose pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse, profesinėse mokyklose.
GLOBE programos idėja buvo paskelbta 1994 m. Pasaulinės žemės dienos metu kovo 21 d. Lietuvą programos idėjos pasiekė 1999 m., o Lietuva prie GLOBE programos prisijungė 2002 m. Tuomet buvome šimtoji programoje dalyvaujanti šalis, o šiuo metu programa vienija jau 127 pasaulio valstybes.
Programos tikslas ir pagrindinė veikla
GLOBE programos tikslas - prisidėti prie klimato kaitos tyrimų. Jos dalyviai renka duomenis apie atmosferą, biosferą, hidrosferą ir pedosferą, laikydamiesi griežtų mokslinių protokolų. Visi matavimai keliauja į tarptautinę duomenų bazę, kur yra lyginami su NASA palydovų perduodamais duomenimis.
Pagrindinė veikla: savo mokyklose arba arti jų atliekti GLOBE programos sričių protokoluose nurodytus aplinkos tyrimus, gautus duomenis pranešti GLOBE apdorojimo centrui ir gauti grafines aplinkos būklės analizes, parengtas pagal jų bei kitų pasaulyje esančių GLOBE mokyklų surinktus duomenis.
Mokymasis ir praktika: kuo naudinga mokiniams ir pedagogams
GLOBE programa suteikia galimybę ir mokiniams prisidėti prie klimato kaitos tyrimų, renkant ir analizuojant aplinkos duomenis. Jos duomenų bazėje saugoma jau per 130 mln. duomenų, kuriuos yra pateikę daugiau nei 10 mln.
Taip pat skaitykite: Globe M: Išsamus Šviestuvo Vadovas
Mokiniai stebi bei atlieka atmosferos, biosferos, hidrosferos ar pedosferos (dirvožemio) matavimus. Pavyzdžiui, mokiniai kartu su mokytojais fiksuoja datas, kada augalai sužaliuoja ar numeta lapus, bei teikia šią informaciją į duomenų sistemas. Lygindami ir analizuodami stebėjimų duomenis mokiniai susiduria su naujais jiems dar nepažįstamais aplinkosaugos klausimais bei naujomis galimomis tyrimų temomis, o tai skatina mokinius ir mokytojus ieškoti atsakymų į iškilusius klausimus, atrasti kažką naujo, praplėsti ne tik žinias, bet ir įgyti naujus gebėjimus.
Be to, GLOBE programos duomenų rinkimas ir analizė leidžia mokiniams realiai pritaikyti matematikos, biologijos, fizikos, informacinių technologijų, anglų kalbos žinias. Atlikdami stebėjimus, rinkdami ir siųsdami duomenis mokiniai mokosi veikdami - jie realiai pritaiko skirtingų mokomųjų dalykų žinias, o praktinis mokymasis yra viena didžiausių programos verčių.
STEAM integracija ir praktiniai pavyzdžiai
GLOBE veiklos turi dar vieną privalumą - mokykloje ją nesunku integruoti į STEAM pamokas, mat programa apjungia matematiką, biologiją, chemiją, fiziką, informacines technologijas, anglų kalbą. Mokiniai praktikoje gali pritaikyti skirtingų mokomųjų dalykų žinias.
Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) pavyzdys: mokiniai stebi debesis, matuoja oro temperatūrą, slėgį, drėgmę, fiksuoja kritulius, tiria dirvožemio temperatūrą, matuoja medžių aukštį ir kamieno skersmenį. Medžių aukštį mokiniai nustato naudodami išmaniąją programėlę, kuriai reikalingas tikslus atstumas iki medžio. Vaikai atsistoja priešais medį pasirinktame taške, nufotografuoja jo viršūnę ir kamieną apačioje, tada, žingsniuodami link medžio, suskaičiuoja žingsnius. Prisijungę prie duomenų bazės, įrašo lotynišką medžio pavadinimą, suveda duomenis į sistemą, kur matematiškai apskaičiuojamas medžio aukštis. Tai padeda mokiniams geriau suprasti matematiką, pavyzdžiui, trikampio kraštinių ir kampų apskaičiavimo principus.
Kai trūksta specialių prietaisų, mokiniai kartu su mokytoja ieško kūrybiškų sprendimų. Dirvožemio temperatūros matavimui laikinai pritaikėme turimus skaitmeninius zondinius termometrus. Nors šie prietaisai puikiai tinka matavimams šiltuoju periodu, žiemą susidūrėme su techniniu apribojimu - jų temperatūros diapazonas nepritaikytas fiksuoti neigiamą įšalo temperatūrą.
Taip pat skaitykite: Rekonstruotas "Globe" teatras
Ateityje Kautech mokiniai su mokytoja planuoja pradėti ir vandens tyrimus - pavasarį numatytos išvykos prie Kauno marių, kur bus matuojama vandens temperatūra, imami ėminiai. Pasitelkę skaitmeninį mikroskopą bei vaizdų atpažinimo algoritmus, mokiniai mokysis identifikuoti vandens mikroorganizmus ir vertinti biologinę įvairovę. Taip pat jau sutarta dėl bendradarbiavimo su Ąžuolyno biblioteka, kur mokiniai galės lankytis išradimų būstinėje ir naudotis 3D spausdintuvais.
GLOBE mokymai Lietuvoje
Kvalifikacinių mokymų trukmė - 40 val. ir susideda iš dviejų dalių: 1. praktiniai mokymai Klaipėdoje (Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras); 2. Kvalifikuota ir akredituota Lietuvos GLOBE trenerė Rasytė Gaidienė supažindins dalyvius su teorine GLOBE programos informacija bei praktinėmis atmosferos ir biosferos tyrimų-stebėjimų veiklomis, kurias sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų ugdymo specialistai ir mokslininkai.
Kviečiami dalyvauti Lietuvos mokytojai, STEAM specialistai, kurie dar nėra dalyvavę GLOBE programos mokymuose ir nori kelti kvalifikaciją bei pradėti vykdyti GLOBE programos veiklas kartu su mokiniais mokyklose ar STEAM ugdymo centruose. Rugsėjo 9-11 d. į Žagarės regioniniame parke esančioje Gamtos mokykloje LINEŠA surengė tarptautinius GLOBE programos kvalifikacinius mokymus.
Mokytojams GLOBE suteikia galimybes dalyvauti praktiniuose mokymuose, mokymo programų išteklius bei kontaktus su kolegomis, moksleiviais ir mokslininkais visame pasaulyje. Pedagogams GLOBE programa teikia naują galimybę dalyvauti kvalifikacijos kėlimo procese, naudotis GLOBE programos ištekliais, konsultuotis su mokslininkais ir bendradarbiauti su viso pasaulio mokytojais, leidžia keistis ne tik informacija, bet ir patirtimi.
Lietuvos koordinacija, treneriai ir patirtys
GLOBE programa Lietuvoje yra koordinuojama GLOBE šalies koordinatorės Monikos Gineitytės Lietuvos neformaliojo švietimo agentūroje (LINEŠA). GLOBE šalies koordinatorė padeda mokykloms, moksleiviams ir mokslo centrams sukurti vietinius bei tarptautinius GLOBE ryšius.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie rutulinius vožtuvus
GLOBE programos sertifikuota trenerė, Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos ir Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos biologijos mokytoja Rasytė Gaidienė sako GLOBE programoje dalyvaujanti nuo pat programos įgyvendinimo Lietuvoje pradžios - 2004 m. „Po mokymų 2005 m. vasaros stovykloje pradėjome su mokiniais atlikti stebėjimus ir siųsti duomenis. Taip ir susirgau GLOBE „liga“. Įgijus patirties, norėjosi ja dalytis. Todėl nutariau tapti trenere.
„Mokiniai džiaugiasi, kai į tarptautinę duomenų bazę jų sukaupti ir pateikti duomenys yra naudojami viso pasaulio mokslininkų. GLOBE programos dėka gaunama daugumos pasaulio mokyklų duomenų vizualizacija, kurią galima panaudoti pamokų metu“, - pasakoja R. Pasak jos, GLOBE programa tinka ir miesto, ir kaimo mokykloms.
„Esame keletą metų bendradarbiavę su Ukrainos Ivano Frankovsko gamtininkų centru. GLOBE programos veiklos ugdo mokinių kantrybę, atsakomybę už duomenis, komandinio darbo įgūdžius ir kūrybiškumą darbus pristatant. Ši programa tinka smalsiems, bendraujantiems mokiniams. Buvę mūsų mokiniai džiaugiasi, kad GLOBE veiklose išmoko duomenų analizės, įgijo pasitikėjimo savimi pristatant bakalaurinius ir magistrinius darbus. Vienas mokinys net pasirinko mokslininko ateitį“, - pasakoja R.
Darbo su ikimokyklinio amžiaus vaikais metodika
Lopšelį-darželį „Eglutė“ lankantys 5-6 m. vaikai GLOBE veiklose mokosi žaismingai ir per patyrimą. „Kai atmosferos tyrimuose dalyvauja vaikai, svarbiausia - žaismingumas, įsitraukimas į diskusijas su mokytoju ir draugais, klausimų kėlimas, dalijimasis idėjomis, grįžtamasis ryšys ir įgytų žinių pritaikymas įvairiomis formomis bei priemonėmis“, - teigia E.
Iš jos vaikai išmoksta skirtingų debesų pavadinimus: debesys gauna vardus priklausomai nuo savo formos, kaip aukštai jie yra danguje, ir ar jie gamina kritulius. „Norint motyvuoti ikimokyklinio amžiaus vaikučius, ypač atliekant aplinkos ir debesų stebėjimus, svarbu paversti šią veiklą įdomiu ir žaidybiniu procesu. Suteikti vaikams laisvę rinktis, ką stebėti, ir leisti jiems patiems kurti stebėjimo eigą. Tai skatina atsakomybės ir pasitikėjimo jausmą.
Po stebėjimo aptarti tai, ką vaikai pamatė, išgirdo ar pajuto. Lauke stebėdami debesis, „Eglutės“ vaikai kuria įvairias istorijas, kaip antai „plunksniniai debesys tokie plunksnuoti, kaip maži viščiukai, kamuoliniai debesys, kaip vatos kamuoliukai“ ir t.t. „Labiausiai mažieji nustemba, kai praskridęs lėktuvas po savęs palieka kondensacinį pėdsaką“, - šypsosi E. Kaip žinia, greitai išnykstantys lėktuvų pėdsakai vadinami trumpalaikiais, o ilgiau danguje išliekantys - atkakliais. Pastarieji gali virsti žmogaus sukurtais plunksniniais debesimis. „Lėktuvo pėdsakų tyrinėjimas yra labai svarbus, nes taip nuo konkrečios žmogiškos veiklos susidaro debesys.
Motyvacija, vertinimas ir tarptautinės galimybės
GLOBE programos kūrėjai yra pagalvoję apie dalyvių motyvaciją. Mokiniai programėlėje renka virtualius ženkliukus už įvestų duomenų kiekį ir nuoseklumą. Aukščiausio lygio įvertinimas - „Mokslo žvaigždės“ skiriamos mokyklai tada, kai NASA mokslininkai patvirtina, kad mokinių pateikti duomenys buvo tiesiogiai panaudoti jų tyrimuose.
GLOBE programos dalyviai gauna galimybes dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui, virtualiuose mokslo simpoziumuose. Tikimasi, kad GLOBE veiklos mokykloje taps pagrindu projektiniams darbams, duomenų analizei, moksliniams pristatymams konkursuose ir konferencijose, atvers galimybes bendradarbiauti su kitų šalių mokyklomis.
Praktiniai iššūkiai ir ilgalaikė nauda
Protokolų pildymas moko kantrybės, tikslumo ir nuoseklumo. Mokiniams šių bruožų, suprantama, trūksta, todėl motyvacija kasdien atlikinėti tuos pačius darbus netrunka susilpnėti. „Iš pradžių mokiniai buvo gana abejingi, reikėjo įrodyti, kad tai svarbu. Dabar matau, kaip jie patys savarankiškai renka duomenis ir suveda į sistemą - tai labai džiugina,“ - sako ilgametės patirties turinti pedagogė.
Aplinkos stebėjimas turi tiesioginę praktinę vertę moksleiviams, pasirinkusiems statybos krypties profesijas. „Oro drėgmė ir dirvožemio temperatūra yra kritiniai rodikliai statybų procese, pavyzdžiui, nustatant betonavimo ar grunto paruošimo sąlygas. Taip mokiniai supranta, kad gamtiniai stebėjimai yra neatsiejama jų būsimos profesinės veiklos dalis“, - žvelgia į ateitį R. Senkevičienė.
Kaip prisijungti prie GLOBE tinklo Lietuvoje
Kviečiame globe.gov puslapyje esančias aplinkos stebėjimo metodikas, kurias rengė švietimo specialistai ir mokslininkai, naudoti mokyklose su mokiniais. Be to, kviečiame prisijungti ir priešmokyklinio ugdymo specialistus, kuriems taip pat yra parengta ugdomosios medžiagos.
Mokykloms, moksleiviams ir mokslo centrams sukurti vietinius bei tarptautinius GLOBE ryšius padeda GLOBE šalies koordinatorė Monika Gineitytė, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūroje (LINEŠA). Mokytojams, kurie nori tapti treneriais arba pradėti programos veiklas, rekomenduojama dalyvauti kvalifikaciniuose mokymuose ir naudotis GLOBE ištekliais bei tarptautiniais kontaktais.
Sėkmingai prisijungusios Lietuvos mokyklos
- Pasvalio Petro Vileišio gimnazija
- Akmenės rajono Akmenės gimnazija
- Anykščių r. Panevėžio regioninis STEAM atviros prieigos centras
- Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla
- Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija
- Vilniaus Žemynos progimnazija
- Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija
- Mažeikių lopšelis-darželis „Eglutė“
Santrauka
GLOBE programa leidžia mokiniams ir mokytojams realiai dalyvauti moksliniuose aplinkos tyrimuose, integruojant STEAM metodikas ir vystant praktinius gebėjimus. Lietuvoje beveik 100 mokyklų jau dalyvauja programoje, o mokymo ir koordinavimo tinklas užtikrina prieinamumą ir profesinį augimą pedagogams bei įtraukiančias praktines veiklas mokiniams.