Ši teisės krypties daktaro disertacija analizuoja probleminius klausimus, susijusius su Lietuvoje mažai nagrinėta surogatinės motinystės tema. Disertacijoje atlikta surogacijos sąvokos turinio, pagrindinių formų, istorinės raidos bei etinio vertinimo (feminizmo ir bioetiniu aspektais) analizė leidžia išryškinti esminius surogacijos reiškinio bruožus. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti surogacijos sampratą ir identifikuoti pagrindines surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemas.
Surogacijos ir žmogaus teisių klausimai
Disertacijoje bandoma įrodyti, kad surogacija, ypač atlygintina (komercinė), yra glaudžiai susijusi su moters ir vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimų rizika, tačiau net ir neatlygintinos (altruistinės) surogacijos dominuojantis teisinis reguliavimas ne visada iki galo užtikrina nekomercinį šios praktikos pobūdį, moters ir vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Taip pat tyrime identifikuojamos pagrindinės surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemos tarptautinėje teisėje, surogacijos vieta Europos Sąjungos teisės šaltiniuose, įvairių pasaulio ir Europos valstybių nacionalinėje teisėje, vertinamos pagrindinės surogacijos teisinio reguliavimo iniciatyvos Lietuvoje.
Metodologija ir disertacijos struktūra
Magistro baigiamasis darbas susideda iš keturių dalių, kurios skirstomos į smulkesnius poskyrius. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama smurto sąvoka įvairiose mokslo šakose, apibrėžiamos pagrindinės smurto rūšys bei jų raiškos formos. Antrojoje magistro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjamas smurtas prieš senyvo amžiaus asmenis, jo priežastys, pasekmės, reglamentavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, analizuojamas smurto prieš senyvo amžiaus asmenis paplitimas Vilniaus rajone. Trečiojoje darbo dalyje analizuojami darbo autoriaus atliko kriminologinio tyrimo rezultatai.
Smurtas prieš senyvo amžiaus asmenis: problema ir duomenys
Smurto prieš senyvo amžiaus asmenis kaip vieną pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių problemos tyrimas ir analizė yra sąlyginai nauja. Nors tarptautinė bendruomenė pripažino visuomenės senėjimo faktą ir smurto prieš senyvo amžiaus žmones problemos aktualumą, Lietuvoje moksliniuose darbuose ši problema nėra nagrinėta, taip pat nėra oficialios statistikos atskleidžiančios smurto prieš senyvo amžiaus žmones paplitimą. Ši situacija sąlygoja prevencinių priemonių taikomų kovojant su smurtu prieš senyvo amžiaus asmenis neefektyvumą ir Europos Sąjungos rekomendacijų netinkamą įgyvendinimą.
Be to visuomenė dėl informacijos stokos lieka menkai informuota apie senyvo amžiaus žmonių padėtį, jų patiriamą smurtą, o tai sąlygoja tikrovės neatitinkantį minėtos problemos vertinimą. Magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti smurto prieš senyvo amžiaus žmones paplitimą Vilniaus rajone. Naudojant empirinius teisinių dokumentų analizės, matematinės statistinės analizės, anketinės apklausos ir teorinius apibendrinimo, indukcinį ir dedukcinį, lyginamąjį bei analizės ir sintezės metodus magistro baigiamajame darbe buvo patvirtinta kelta hipotezė, jog smurtas prieš senyvo amžiaus žmones Vilniaus rajone yra paplitęs, tačiau klaidingai suvokiamas ir vertinamas reiškinys.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti ir užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje?
Šio smurto aukomis dažniausiai tampa senyvo amžiaus vyrai gyvenantys kaime kartu su vaikais. Senyvo amžiaus asmenų nuomonę dėl smurto ir jo prevencijos pagrinde formuoja žiniasklaidos priemonės.
Smurto prieš moteris ir seksualinės prievartos tyrimai
Per pastarąjį dešimtmetį seksualinio pobūdžio nusikaltimų statistika didėja. Daugiausia nusikalstama didmiesčiuose, bet profesionalios pagalbos kreipiasi tik mažoji dalis nukentėjusiųjų. Aukštas šios rūšies nusikaltimų latentiškumo lygis neleidžia nustatyti faktinio nusikaltimo aukų skaičiaus Lietuvoje.
Seksualinė prievarta keičia moterų gyvenimo būdą, elgesį, ypatingai negatyviai veikia jų psichologinę savijautą ir psichinę sveikatą. Nukentėjusioms nuo lytinės prievartos vystosi depresiniai ir kiti elgesio ir emocijų sutrikimai, gali atsirasti minčių apie savižudybę. Akivaizdu, kad lytinis smurtas yra svarbi Lietuvos moterų problema.
Atsižvelgiant į problemos aktualumą atliktas šis tyrimas, kurio tikslas - seksualinio smurto kaip specifinės psichologinės traumos tyrimas, individualios psichologinės patirties analizė. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti surinktus duomenis ir išskirti psichologinius sunkumus ir pokyčius, iškilusius kiekvienai respondentei po trauminio įvykio; konceptualizuoti gautą informaciją, t.y. sujungti atskirų respondenčių psichologinius sunkumus į bendras temas; apibendrinti konceptualizuotą informaciją ir suformuluoti pagrindines psichologines problemas; ištirti psichologines smurto aukų problemas, atsiradusias dėl patirtos traumos.
Šio kokybinio tyrimo duomenys, respondenčių pasakojimai gauti pusiau struktūruoto interviu metu, buvo analizuojami pagal Straus ir Corbin (1998) duomenų analizės etapus, atliekant atvirą teksto kodavimą. Tiriamosios buvo atrinktos tikslinės atrankos būdu. Tyrime dalyvavo trys 27-47 metų moterys, kurios nukentėjo nuo seksualinio smurto.
Taip pat skaitykite: teisinės smurto prevencijos praktikos iššūkiai
Remiantis mokslinės psichologinės literatūros apžvalga ir kokybinio tyrimo rezultatais suformuluotos šios išvados: 1) patirtas seksualinis smurtas paveikė nukentėjusiųjų socialinį gyvenimą, pastebėtas socialinių ryšių skaičiaus sumažėjimas, taip pat santykių kokybės pokyčiai; 2) seksualinę prievartą patyrusios moterys išgyvena kaltės ir baimės jausmus. Baimės jausmas pradeda formuotis jau atsiradus pirmoms smurto apraiškoms ir stiprėja didėjant smurto laipsniui; 3) visoms tyrimo dalyvėms seksualinė prievarta tapo stipriu stresiniu įvykiu ir suprovokavo pakankamai sunkų psichikos sutrikimą - ūminę reakciją į stresą; 4) visoms dalyvavusioms tyrime moterims, nukentėjusioms nuo seksualinio smurto, išsivystė potrauminio streso sutrikimo (PTSS) simptomai, tačiau sutrikimo simptomų spektras ir stiprumas nevienodas; 5) manoma, kad ankščiau buvę neurotiniai sutrikimai dėl išgyventų trauminių įvykių gali pasunkinti potrauminio streso sutrikimo simptomų pasireiškimą; 6) tiriamosios nesikreipė profesionalios teisėsaugos organų ar psichologų pagalbos.
Smurto artimoje aplinkoje teisiniai aspektai Lietuvoje
LTMoksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos - smurto artimoje aplinkoje - rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi.
Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma.
Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: disertacijos temų apžvalga
Teisės mokslinių darbų ir publikacijų apžvalga
A New norm on stalking: is this the new normal in Lithuania?. Baltic journal of law & politics 2022, 15, 2, 29-47. Approaches to the criminalisation of domestic violence in Central and Eastern Europe. Gender-based violence and the law. Global perspectives and eastern European practices. London : Routledge, 2024. P. 89-108. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir teismų praktika jį taikant. Jurisprudencija 2024, 31 (1), 118-142. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje.. Teisės mokslo pavasaris 2024, 2024, 7-29.
Asmenų, smurtaujančių artimoje aplinkoje, įgalinimas: intervencinės programos aspektas. Tiltai 2024, 1 (92), 193-218. Baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą žmogaus persekiojimą taikymo problematika nukentėjusiųjų teisinės apsaugos kontekste. Teisės apžvalga 2023, 1(27), 29-52. Economic abuse and criminal responsibility: Lithuanian case law on domestic violence. International and comparative law review 2022, 22, 2, 215-237.
Prevencijos ir pagalbos prieinamumas
Seksualinę prievartą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims teikiamos pagalbos prieinamumo analizė problemų nustatymo kontekste. Specialiųjų žinių vertinimas įrodinėjimo procese: bendrieji procedūriniai ir materialieji reikalavimai pagal baudžiamųjų bylų teismų praktiką. Stambulo konvencijos konstitucingumo klausimas Lietuvoje. Filosofija. Sociologija 2024, 35, 2 priedas, 13-24.
Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją. Nacionalinės praktikos ir mokslinės analizės duomenys rodo, kad reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsauga reikalauja sisteminių pokyčių, geresnio procedūrų derinimo ir metodologinio pagrindimo.
Doktorantūros kontekstas Mykolo Romerio universitete
Doktorantūra - tai trečiosios pakopos studijos, o doktorantas yra ne tik studentas, bet ir tyrėjas. Pagrindinis doktorantūros tikslas - parengti ateities mokslininkus, kurie toliau galėtų gilintis į norimą mokslo kryptį, atlikti įvairaus masto mokslinius tyrimus, vykdyti projektus ir spręsti kylančias mokslo problemas. Mykolo Romerio universiteto vienas pagrindinių tikslų yra užtikrinti, kad doktorantūros studijos būtų aukštos kokybės, sektų naujausiomis mokslo tendencijomis bei žiniomis ir atitiktų tarptautinį lygį.
MRU skatina doktorantus kelti mokslinę kvalifikaciją, remia jų mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą bei siekia didinti tarptautinį mobilumą. Doktorantams sudaromos galimybės vykti į trumpalaikes ir ilgalaikes stažuotes užsienio mokslo ir studijų institucijose, dalyvauti tarptautiniuose mokslo renginiuose ar doktorantų mokymuose. Doktorantai taip pat aktyviai įtraukiami teikiant projektines paraiškas ir įgyvendinant finansuotus projektus, jiems suteikiamos galimybės įgyti pedagoginio darbo patirties.
MRU, skatindamas doktorantų mobilumą, tarptautiškumą, bendradarbiavimą Europos mokslinių tyrimų erdvėje, pirmasis Lietuvoje prisijungė prie Europos (Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Vokietijos) universitetų, išduodančių Europos daktaro sertifikatus. Nuo 2019 m. pabaigos MRU doktorantai gali įgyti Europos daktaro (Doctor Europaeus) sertifikatą. Mykolo Romerio universitete šiuo metu vykdomos doktorantūros studijos šešiose mokslo kryptyse: teisės, vadybos, ekonomikos, psichologijos, edukologijos ir filologijos. Doktorantūros studijų trukmė priklauso nuo pasirinktos studijų formos: nuolatinės studijos trunka 4 metus, ištęstinės studijos - 6 metus.
Eksternas ir disertacijos gynimo procedūros
Siekti eksternu įgyti mokslo daktaro laipsnį gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Eksternas turi būti parengęs disertaciją ir svarbiausius disertacijos rezultatus paskelbęs ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, paskelbtuose arba turinčiuose DOI (skaitmeninį objekto identifikatorių, angl. Digital object identifier) recenzuojamuose mokslo leidiniuose, iš kurių vienas paskelbtas tarptautiniame leidinyje, kurio daugiau nei pusė redakcinės kolegijos narių yra ne tos šalies, kurioje leidžiamas leidinys, atstovai, arba mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science arba Elsevier Scopus (Scopus) duomenų bazėse ir kurie nebuvo pateikti jau apgintose disertacijose, arba be bendraautorių išleidęs mokslinę monografiją.
Rektoriui adresuotas prašymas leisti ginti daktaro disertaciją eksternu įteikiamas Socialinių inovacijų doktorantūros mokyklai. Rektorius arba jo įgaliotas asmuo prašymą su priedais nukreipia atitinkamos mokslo krypties doktorantūros komitetui, kuris disertacijos parengtumui įvertinti skiria ne mažiau kaip du ekspertus ir atitinkamą akademinį padalinį. Gavęs ekspertų išvadas ir akademinio padalinio rekomendaciją, komitetas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo įteikimo šaukia posėdį, kuriame dalyvauja ir eksternas. Išklausęs ekspertus ir eksterną komitetas sprendžia, ar eksterno disertacija atitinka mokslo daktaro disertacijai keliamus reikalavimus.
2022-10-04 Apskritojo stalo diskusija dėl seksualinio smurto prevencijos Lieuvoje
Rekomenduojami tyrimų ir prevencijos kryptys
- Užtikrinti patikimą smurto prieš senyvo amžiaus asmenis ir smurto artimoje aplinkoje statistiką bei duomenų rinkimą.
- Stiprinti visuomenės informuotumą apie senyvo amžiaus žmonių padėtį bei seksualinio ir artimoje aplinkoje vykdomo smurto pasekmes.
- Vystyti specializuotas prevencines programas ir intervencines priemones, atsižvelgiant į smurto specifiką, vykdytojus ir aukas.
- Analizuoti esamą kriminalizavimo sistemą ir, prireikus, teikti pasiūlymus specialių baudžiamųjų normų įvedimui ar procesinių garantijų gerinimui.
- Stiprinti pagalbos prieinamumą seksualinio smurto aukoms, užtikrinant psichologinę, teisinę ir socialinę paramą.
| Tyrimo sritis | Pagrindinės išvados |
|---|---|
| Surogacija | Surogacija kelia moters ir vaiko teisių rizikas; teisinis reguliavimas yra nevienodas ir probleminis |
| Smurtas prieš senyvo amž. asmenis | Problema niekaip neišryškinta oficialiai, prevencija neefektyvi, visuomenė menkai informuota |
| Seksualinis smurtas | Didelis latentiškumas, psichologinės traumos, PTSS simptomai, maža kreipimosi į pagalbą dalis |
| Smurtas artimoje aplinkoje | Teisinis reglamentavimas naujas, taikymo praktika disfunkcinė, reikia metodologinio pagrindo |
tags: #disertacija #apie #smurta #mru