Darbuotojų atstovavimas yra viena svarbiausių darbo santykių sudedamųjų dalių, užtikrinančių darbuotojų interesų gynimą ir geresnes darbo sąlygas. Darbo tarybos - nepriklausomi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovai, leidžiantys darbuotojams turėti balsą svarbiausiuose darbdavio organizacijos klausimuose.
Darbo tarybos prigimtis, sudarymas ir nepriklausomumas
Darbo tarybos yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas, kuris pagal Darbo kodekso numatytas sąlygas ir tvarką atstovauja visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu arba, jei tai nustatyta Darbo kodekse ar socialinių partnerių susitarimuose - darbo vietos lygmeniu. Darbo taryba privalo būti sudaryta darbdavio iniciatyva, kai vidutinis darbuotojų skaičius siekia dvidešimt ir daugiau. Išimtis, kai darbo taryba gali būti nesudaroma - kai darbovietėje darbdavio lygmeniu veikia profesinė sąjunga, kurios nariai sudaro daugiau nei trečdalį visų darbdavio darbuotojų. Darbo taryba yra nepriklausoma nuo darbdavio.
Tarybos nario kadencija - 3 metai. Darbo tarybos posėdžiai protokoluojami. Klausimus svarstymui darbo tarybos posėdyje turi teisę pateikti darbo tarybos nariai, darbdavys ir darbuotojai. Darbdavys ir darbuotojai prašymus svarstyti klausimą darbo tarybos posėdyje pateikia elektronine forma arba raštu. Prašymus priima ir registruoja darbo tarybos sekretorius.
Darbo tarybos teisės ir funkcijos
Darbo tarybos turi teisę dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, kurios įtraukia darbuotojus į darbdavio sprendimų priėmimą, gauti reikiamą informaciją iš darbdavio ir valstybės institucijų, teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, inicijuoti kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, bei, prireikus, sušaukti darbuotojų susirinkimus. Darbdavys turi užtikrinti darbo tarybos nariams patalpas ir darbo priemones.
Darbo tarybų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Darbo tarybų narių funkcijoms atlikti darbdavys skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis (DK 167 str.). Darbo tarybų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu - jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus, už šį laiką mokant vidutinį darbo užmokestį (DK 168 str.). Darbo tarybų nariams su darbdaviu suderintu laiku turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi darbo dienos per metus mokymuisi ir švietimui, už šį laiką mokant jiems vidutinį darbo užmokestį (DK 168 str.).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Darbo tarybų nariai laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.
Apribojimai ir santykis su profesinėmis sąjungomis
Darbo tarybos negali atlikti tų darbuotojų atstovavimo funkcijų, kurios pagal Darbo kodeksą laikomos išimtinėmis profesinių sąjungų teisėmis, tokioms kaip kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas, darbuotojų atstovavimas individualiuose santykiuose su darbdaviu. Tai reiškia, kad darbo taryboms draudžiama sudaryti kolektyvines sutartis ar inicijuoti streikus, atstovauti darbuotojus jų individualiuose ginčuose su darbdaviu.
Informavimas ir konsultavimas: apimtis ir praktika
Darbuotojai turi teisę per darbo tarybas gauti informaciją ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais bei jų atstovais, sprendžiant klausimus, susijusius su darbuotojų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis bei interesų apsauga ir įgyvendinimu. Informavimas apima informacijos (duomenų) perdavimą darbo tarybai, siekiant ją supažindinti su klausimų, susijusių su darbuotojų teisėmis ir interesais, pagrindu. Informavimo proceso metu darbdavys turi įsipareigoti teikti informaciją darbo tarybai laiku, nemokamai ir raštu.
Konsultavimas reiškia nuomonių mainus ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio kūrimą bei plėtojimą. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu, ar tiesiog apsikeičiant nuomonėmis el. ryšių priemonėmis, o pasiektą rezultatą taip pat pasitvirtinant, pavyzdžiui, el. Taigi informavimo ir konsultavimo tikslas yra dialogo mezgimas tarp darbdavio ir darbuotojų (jų atstovų).
Visgi teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendro susitarimo nesudarymas (kompromiso nepasiekimas tarp šalių), tais atvejais, kai darbuotojų atstovai nesutinka su numatomais darbdavio sprendimais, nereiškia informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymo.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Kartotinis ir teminis informavimas
Be konsultavimo procedūrų naujasis kodeksas numato ir dar vieną didelę administracinę naštą darbdaviui - “reguliarųjį darbo tarybos informavimą” (DK 205 str.). Kartą per metus darbdavys privalės pateikti darbo tarybai informaciją (t.y. darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padalinių užimtumo pokyčius, ypač iškilus grėsmei užimtumui, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo (DK 205 str.).
Darbdavys, Darbo kodekso nustatytais atvejais, darbo tarybos reikalavimu turi pareigą kartą per metus teikti nuasmenintą informaciją apie darbo užmokesčio situaciją, terminuotų sutarčių būklę, ne viso darbo laiko santykius ir nuotolinio darbo situaciją. Informavimas ir konsultavimas tam tikrais klausimais. Darbdavys privalo kasmet iki balandžio 1 d. teikti informaciją darbo tarybai jos reikalavimu apie darbdavio dabartinę ir ateities veiklą, ekonominę situaciją bei darbo santykių būklę.
Informavimas ir konsultavimas dėl grupės darbuotojų atleidimo. Darbdavys privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis dėl grupės darbuotojų atleidimo ir verslo ar jo dalies perdavimo. Informavimas ir konsultavimas tvirtinant vietinius norminius teisės aktus. Darbdavys privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis, kai tvirtinami vidiniai norminiai teisės aktai, susiję su darbuotojų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis bei interesų apsauga ir įgyvendinimu, pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklės, darbo apmokėjimo sistema, lygių galimybių politika ir kt. Informavimas ir konsultavimas įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo ar verslo dalies perkėlimo atveju.
Ataskaitos turinys ir administracinės pasekmės
Kaip matyti, tokios ataskaitos apimtis yra palyginama su metinio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto apimtimi, o galbūt net ją viršija. Taigi administracinių išteklių poreikis tokios ataskaitos parengimui bus didelis, nors ir tik kartą per metus. Kartą per metus privaloma informacija apima ne tik darbuotojų skaičiaus ir kategorijų duomenis, bet ir informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, nuotolinio darbo būklę, terminuotų darbo sutarčių būklę, laikinojo darbo būklę, įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas, darbo laiko organizavimo ypatumus, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo rezultatus, dabartinę ir galimą įmonės veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį, įskaitant informaciją, pagrįstą finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu (DK 205 str.).
Darbo tarybos sprendimų priėmimas ir procedūros
Darbo tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu dalyvaujančių darbo tarybos narių balsų dauguma. Jeigu prašyme teikiamas svarstyti klausimas nepriklauso darbo tarybos kompetencijai, darbo tarybos pirmininkas per 3 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo, nurodydamas motyvus, grąžina prašymą jį padavusiam asmeniui. Jeigu gautas prašymas yra anoniminis, jis gali būti nesvarstomas. Darbo tarybos posėdis rengiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo svarstyti klausimą darbo tarybos posėdyje įregistravimo. Jei prašymas grąžinamas jį padavusiam asmeniui šiame reglamente nurodyta tvarka, terminas skaičiuojamas nuo naujo prašymo įregistravimo datos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Praktinis pavyzdys: Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Darbo taryba
Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Darbo taryba (toliau - Taryba) yra kolegialus Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro (toliau - Centro) valdymo organas, atstovaujantis visus Centro darbuotojus, ginantis darbuotojų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis jų interesus darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Centras konsultuojasi ir derina su Taryba visą reikiamą dokumentaciją susijusią su darbuotojų interesais ir veiklomis. Taryba įsipareigoja per 10 d. d.
Pokyčiai reorganizacijų atveju
kai darbdavys sujungiamas ar prijungiamas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos ir joje veikusi darbo taryba susitaria su perėmėjo darbo taryba dėl naujos darbo tarybos rinkimų.
Praktiniai patarimai rengiant darbo tarybos ataskaitą ir biuletenį
- Sudaryti aiškų turinį, atitinkantį Darbo kodekse nurodytus reikalavimus: įtraukti darbuotojų skaičių ir kategorijas, nuotolinio bei ne viso darbo laiko duomenis, terminuotų ir laikinųjų sutarčių statistiką, darbo užmokesčio pokyčius, darbo laiko organizavimo ypatumus, saugos ir sveikatos priemonių rezultatus bei įmonės ekonominę būklę.
- Rinkti duomenis laiku ir užtikrinti jų nuasmeninimą, kai to reikalauja kodeksas.
- Suderinti ataskaitos struktūrą su darbo taryba ir užtikrinti raštišką ir laiku teikiamą informaciją.
- Užtikrinti, kad ataskaita būtų parengta taip, jog darbuotojai galėtų aiškiai suprasti numatomus darbuotojų skaičiaus pokyčius ir galimas pasekmes darbui bei užimtumui.
- Pasinaudoti darbo tarybos posėdžių protokolais ir konsultacijų rezultatais ataskaitoje pateikiant rekomendacijas ir siūlymus.
Tablė: Rekomenduojama ataskaitos struktūra
| Skirsnis | Turinys |
|---|---|
| Santrauka | Svarbiausi darbovietės pokyčiai ir rekomendacijos |
| Personalo duomenys | Darbuotojų skaičius, kategorijos, terminuotos sutartys, laikini darbuotojai |
| Darbo užmokestis | Įvykę pokyčiai, vidurkiai pagal profesijų grupes ir lytį |
| Darbo laiko organizavimas | Viršvalandžiai, nuotolinis darbas, ne viso darbo laiko praktika |
| Sauga ir sveikata | Priemonės, jų rezultatai, rekomendacijos gerinimui |
| Ekonominė informacija | Finansinės ataskaitos, metinis pranešimas, veiklos plėtros planai |
Teisiniai aspektai ir praktinės pasekmės darbdaviui
Be minėtų pareigų, darbdavys turi užtikrinti informacijos teikimą darbo tarybai laiku, nemokamai ir raštu. Darbo tarybų narių funkcijoms atlikti darbdavys skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Administracinių išteklių poreikis tokios ataskaitos parengimui bus didelis, nors ir tik kartą per metus.
Darbo tarybų narių teisinės garantijos, galimybė apskųsti sprendimus ir būtinybė Valstybinės darbo inspekcijos sutikimo atvejais sudaro papildomą apsaugos sluoksnį darbuotojų atstovams, o tai darbdaviui reiškia ilgalaikes procedūrines prievoles ir galimą teisinę trintį.
Naudingi patarimai darbdaviams
- Planuokite ataskaitos parengimui reikalingus išteklius iš anksto.
- Įtraukite darbo tarybą į duomenų rinkimo ir ataskaitos struktūros derinimą.
- Užtikrinkite, kad informacija būtų pateikta nuasmeninta, suprantama ir laiku.
- Laikykitės posėdžių terminų ir prašymų registravimo procedūrų.
Darbo tarybų veiklos reglamentavimas ir informavimo reikalavimai padeda užtikrinti darbdavio sprendimų skaidrumą, įtraukti darbuotojų atstovus į sprendimų priėmimą ir apsaugoti darbuotojų teises bei interesus.
tags: #darbo #tarybos #biuletenis