Smurtas artimoje aplinkoje tai bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų).
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Kad ir kokia būtų smurto artimoje aplinkoje forma - žodiniai įžeidimai, seksualinis smurtas ar nužudymas, tai yra galios ir kontrolės santykiai tarp smurtautojo ir aukos. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas.
Smurto formos ir požymiai
Fizinis smurtas. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs: mǔšimas, stumdymas, kratymas, daiktų mėtymas, griebimas už plaukų, smaugimas, dusinimas, kandžiojimas, spjaudymas, izoliavimas, grasinimas ginklu, deginimas, kankinimas ir kt.
Psichologinis smurtas. Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Psichologiniam smurtui priskiriami gąsdinimai, grasinimai, manipuliavimas, nuolatinė kritika bei žeminimas, įžeidinėjimai, nepagarbus bendravimas nuolat šaukiant ir bendravimo su kitais ribojimas. Skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas. Atskyrimas nuo draugų ar šeimos. Manipuliavimas ir kt.
Ekonominis smurtas. Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Draudimas dirbti. Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti. Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai). Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Seksualinis smurtas. Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Seksualinis smurtas, tai bet kokie intymūs veiksmai be laisvai išreikšto sutikimo ir prieš žmogaus valią. Seksualinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant nepageidaujamus prisilietimus, nepageidaujamą pokalbį apie lytinius veiksmus, priekabiavimą, seksualinę prievartą ir išprievartavimą. Seksualinį smurtą kartais sunku atpažinti net jį patiriantiems, dėl vis dar gajaus įsitikinimo, kad lytinis santykavimas esant santuokoje ar santykiuose yra moters pareiga ir, kad privalu patenkinti vyrą.
Nepriežiūra (pasyvus smurtas). Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą. Socialinė - kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti. Psichologinė-emocinė - abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.
Smurto dinamika: smurto ratas ir galios bei kontrolės taktika
Smurto artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, žodinio, emocinio ar ekonominio smurto ciklas, kuris kartojamas vis dažniau ir dažniau. Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai.
- Įtampos augimas: partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau. Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis, renkasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, tikėdama, kad jei ji prisitaikys, vyro elgesys pasikeis.
- Smurto proveržis: tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai, kuriais partneris bando „pamokyti nepaklusnią moterį“. Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti: „Aš tau nieko nedariau, per jautriai reaguoji“, „Tu pati kalta“, „O kaip kitaip su tavimi susikalbėti?“, „Aš tau tik gero noriu“.
- Medaus mėnuo: smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas - susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos.
Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius.
Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.
Kaip atpažinti, kad esate smurtiniuose santykiuose?
Pasitikrinkite, ar nesate smurtiniuose santykiuose, atsakydama į keletą čia pateiktų klausimų. Ar Jūs bijote savo partnerio? Ar Jums atrodo, kad ir ką besakytumėte ar bedarytumėte, vis tiek sukelsite jo agresiją? Ar Jūs jaučiatės tarsi nuolat vaikščiotumėte peilio ašmenimis? Ar Jūs nustojote matytis su savo artimaisiais ir draugais dėl savo partnerio draudimų? Ar Jūsų partneris jums draudžia (ar riboja galimybes) eiti į mokslo ar darbo įstaigą (-as)? Ar jis Jus įžeidinėja ir žemina kritikuodamas vaikų ar kitų akivaizdoje? Ar Jūsų partneris primygtinai reikalauja visur eiti kartu su Jumis arba nuolat tikrina Jus, siųsdamas žinutes ar skambindamas? Ar Jūsų partneris kada nors tyčia gadino jums priklausantį daiktą(-us), ar grasino nuskriausti jūsų augintinį? Ar jūsų partneris jums trukdo/neleidžia laisvai disponuoti savo asmeninėmis pajamomis ir turtu? Ar jaučiatės saugi atsisakydama su juo mylėtis, jei to nenorite?
Jei atsakėte taip į kurį nors iš aukščiau pateiktų klausimų, tai reiškia, kad jūs patiriate smurtą šeimoje/artimuose santykiuose. Įvertinkite šiuose santykiuose jums kylančią grėsmę. Kreipkitės pagalbos!
Smurto padariniai ir mito paneigimas
Smurtas artimoje aplinkoje palieka ne tik fizinius kūno sužalojimus, gausu yra ir nematomų pasekmių - psichologinės traumos, sumenkusi savivertė, nepasitikėjimas savimi bei kitais asmenimis, nukentėjusi karjera bei ekonominė priklausomybė, kas gali lemti didesnę skurdo tikimybę. Ne mažiau svarbu, kad smurtaujantis asmuo portretą nupiešti yra praktiškai neįmanoma: aukštojo mokslo diplomas ar didelės pajamos nėra apsaugos nuo smurto garantas. Dažnu atveju, aukštesnę poziciją visuomenėje užimantys asmenys pasitelkia psichologinį ar ekonominį smurtą, o panaudodami fizinį smurtą, žino, kur taikyti, kad žaizdų ir mėlynių nesimatytų. Analizuodami filmus ir kitą populiariąją mediją, atsižvelgdami į sklandančius stereotipus galime susidaryti įspūdį, kad smurtaujantis asmuo yra asocialus, neišsilavinęs, turintis priklausomybių. Tačiau toks įsivaizdavimas yra ne tik paremtas stereotipais, bet ir kenksmingas.
Smurtas artimoje aplinkoje yra paplitęs ir sukelia daug neigiamų pasekmių suaugusiems, vaikams, šeimoms, asmeniniams santykiams, vietos bendruomenėms, dėl to ekonomikoje jaučiami nuostoliai. Vienas iš smurto artimoje aplinkoje požymių - latentiškumas. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Teisinis reguliavimas ir institucinis atsakas
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas aiškiai apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sąvoką ir nustato priemones užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Policijos pareigūnams reikalaujama informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrus (SPC) apie pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Įvykus smurtui artimoje aplinkoje, t. y. praktikoje labai dažni atvejai, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. Pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų. Smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, taigi čia aiškiai atskiriami nukentėjęs asmuo ir smurtautojas.
Specializuota pagalba: SKPC ir SPC
Akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, sutrumpintai vadinami SKPC (arba SPC), teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ar jo pavojų patiriantiems asmenims visoje Lietuvoje. Pagalbą sudaro emocinė parama, psichologinės bei teisinės konsultacijos, informavimas bei tarpininkavimas tarp įvairių institucijų. Pagalbą teikia tik aukštąjį išsilavinimą turintys ir kvalifikuoti darbuotojai.
Pagalbą galima gauti telefonu, internetu ar susitikus gyvai - SKPC yra išsidėstę per visą Lietuvą. Susisiekus su SKPC, pirmas žingsnis yra pokalbis su konsultante (-u), kuri (-s)išklauso, aptaria situaciją, suteikia emocinę paramą. Aptariami žmogaus individualūs poreikiai ir sudaromas pagalbos teikimo planas, suteikiama visa reikalinga informacija sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Jei yra reikalinga psichologės (-o) ar teisininkės (-o) pagalba, suderinami nemokamų konsultacijų laikai.
SKPC dirbantys teisininkai ir teisininkės konsultuoja vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo ir kitais klausimais bei padeda parengti teisinius dokumentus. Tuo tarpu psichologė ar psichologas padeda aiškiai įvertinti situaciją bei kokius sprendimus ir atsakomybes galima priimti norint ją keisti.
SKPC dirbančios (-tys) specialistės (-ai) neprašo patirto smurto įrodymų, smurto į „didelį“ ir „mažą“, į „sunkų“ ir „nelabai rimtą“ taip pat neskirsto ir pagalba yra suteikiama visais atvejais. SKPC pagalba patyrus smurtą artimoje aplinkoje yra prieinama penkias dienas per savaitę. Veikia bendroji SKPC linija - pasikalbėti su mūsų specialistėmis (-ais) galite darbo dienos metu, paskambinusi (-ęs) numeriu 8 700 55516. Jeigu apie patirtą (patiriamą) smurtą kalbėti garsiai yra nesaugu, kontaktą galima užmegzti raštu. SKPC yra išsidėstę per visą Lietuvą, tad pagalba yra netoli namų.
Didžioji dauguma žmonių SKPC pagalbą gauna po to, kai į namus yra iškviečiama policija dėl smurto artimoje aplinkoje. Visais atvejais policija informuoja vieną iš specializuotos kompleksinės pagalbos centrų apie įvykį, perduoda nukentėjusio asmens kontaktus. Visgi, į SKPC galima kreiptis ir asmeniškai - jei išgyvenate nerimą, santykiuose jaučiatės nesaugiai ir gyvenate įtampoje, jei kyla įtarimas, kad santykiai yra žalingi ar smurtiniai.
Praktiniai darbo ypatumai socialiniame ir teisiniame darbe
Teikiant nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims pagalbą, teisines konsultacijas pavojų patyrusiam asmeniui labai svarbi išsami informacija apie tai, ką reiškia baudžiamojoje byloje susitaikymas. Pasitaiko atvejų, kai kaltininkas pripažįsta kaltę tik tam, kad būtų galima taikyti LR BK 38 str. nuostatas, tai yra, kad galėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
SPC veiklos aprašas nurodo, jog SPC tiesioginės pagalbos vaikams neteikia, tačiau tarpininkauja, kad tokia pagalba būtų suteikta - tam informaciją apie smurtą patyrusį vaiką perduodama VTAS, o šis pagal veiklos pobūdį organizuoja pagalbos teikimą. Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai ir (ar) vaikai gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ir (ar) buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, SPC konsultantai nedelsdami, ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną po informacijos paaiškėjimo momento, elektroniniu paštu arba telefonu praneša apie tai VTAS.
SPC teisininkas įspėja dėl mediacijos neefektyvumo ir galimos žalos, kurią auka gali patirti, jeigu mediacija bus taikoma. Niekada klientams nesiūlo „palaukti“, „geruoju susitarti su savo partneriais“, tikėtis, kad „viskas išsispręs savaime“, nes žino, kad didžiausia grėsmė moters sveikatai ir gyvybei kyla skyrybų proceso metu.
Socialiniam darbuotojui, susiduriančiam su smurto artimoje aplinkoje atvejais, kuomet jis bando dirbti „su visa šeima“, nedarant skirtumo tarp aukos ir smurtautojo, lengvai kyla interesų konfliktas, o tai didina profesinio perdegimo riziką. Būtini specializuoti socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų mokymai, galintys padėti suformuoti teisingas nuostatas smurto artimoje aplinkoje, kaip reiškinio, atžvilgiu. Rekomenduojama socialinėse įstaigose organizuoti intervizijų - supervizijų, savitarpio paramos ir profesinių problemų sprendimo grupių veiklas.
Vaikų apsauga ir specialūs darbo principai
Smurtas prieš moteris šeimoje taip pat yra ir smurtas prieš jų vaikus. Lietuvos teisinė bazė įtvirtino pažangią nuostatą, kad vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, yra smurtą patyręs asmuo. Vaikai kaip ir jų motinos, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, turi gauti pagalbą, tačiau pagalba vaikams bus neefektyvi, jeigu nebus užtikrintas jų saugumas. Nepašalinus smurtautojo iš vaiko artimos aplinkos, netaikant baudžiamojo persekiojimo ir nenubaudus kaltojo dėl smurto, vaikui siunčiamas neteisingas pranešimas, kad problema yra jis pats ar jo motina, o ne smurtaujantis tėvas.
Rekomenduojama vyraujančią neigiamą vaikų paėmimo iš šeimos praktiką keisti gerąja praktika, kuri apsaugotų vaikus ir jų motinas nuo šeimoje patiriamo smurto, ribotų smurtautojo galimybes smurtauti toliau. Atvejais, kai nustatoma smurtautojo bendravimo su vaikais tvarka, rekomenduojama rengti šiuos susitikimus specialistui prižiūrint - taip bus išvengta pakartotinio moters ir jos vaikų traumavimo.
Kur kreiptis pagalbos ir praktiniai kontaktai
Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112: Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos (nežiūrint to, kam priklauso būstas). Akredituotus specializuotos kompleksinės pagalbos centruose teikiama nemokama pagalba. Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto atveju jums suteiksime telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.
Pagalbą suteikia regioniniai SPC: pagalbą Vilniaus rajono gyventojams teikia Moterų informacijos centras, el. Nr. 8 655 33 304. Adresas: Žirmūnų g. 70-204 kab., Vilnius. El. Mob. 8 655 33304.
SPC dirbantys specialistai padeda ne tik emocinės paramos klausimais, bet ir parengti reikalingus teisinius dokumentus: prašymą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar jų pakeitimo, prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš mažametį, skundus dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir kitus dokumentus. SPC teisininkas taip pat gali rengti civilinius dokumentus, priklausomai nuo galimybių.
Prevencija ir tarpinstiucinis bendradarbiavimas
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos dalyvauti vykdant smurto prevencijos ir pagalbos teikimo veiklas. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija.
Svarbu, kad socialinės tarnybos aktyviai įsitrauktų į tarpinstitucinį bendradarbiavimą su pagrindiniais Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo subjektais. Socialiniams darbuotojams, socialinių įstaigų specialistams būtina turėti specialiųjų žinių iš smurto artimoje aplinkoje įveikimo srities, išmanyti apie smurto priežastis, dinamiką ir pasekmes nukentėjusiam asmeniui ir visai visuomenei. Ne mažiau svarbu turėti teisingas pasaulėžiūros nuostatas smurtą ir prievartą patiriančio asmens atžvilgiu - būti nukentėjusiojo pusėje, remti jo pastangas siekti pagalbos ir apsaugos nuo smurto šeimoje.
Santrauka - svarbiausi darbo su smurtą patyrusiais asmenimis principai
- Atpažinti įvairias smurto formas (fizinė, psichologinė, seksualinė, ekonominė, nepriežiūra) ir jų latentines apraiškas.
- Suprasti smurto dinamiką - smurto ratas ir galios bei kontrolės taktika.
- Užtikrinti nukentėjusiųjų saugumą pirmiausia - pritaikyti apsaugos priemones (orderį, iškeldinimą ir kt.).
- Teikti integruotą pagalbą: emocinę, psichologinę, teisinę ir tarpinstitucinį koordinavimą per SPC.
- Dirbti nukentėjusiojo pusėje, vengti „su visą šeimą“ modelio, skirtumo tarp aukos ir smurtautojo neigimo.
- Akcentuoti vaikų apsaugą: vaikui turi būti taikomos apsaugos priemonės ir teikiama specializuota pagalba.
| Paslaugos tipas | Teikėjai | Kontaktai |
|---|---|---|
| Emocinė ir psichologinė parama | SKPC / SPC psichologai | 8 700 55516, regioniniai telefonai |
| Teisinė pagalba | SPC teisininkai | SPC centrai pagal savivaldybę |
| Skubus policijos įsikišimas | Policija | 112 |
Smurto ratas Lietuvoje nenustoja suktis - vien praėjusių metų antrąjį pusmetį buvo užregistruoti 20 285 smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys. Šis skaičius atspindi tik dalį tikrosios problemos, nes daugybė smurto atvejų lieka nepranešti - smurtą patyrę asmenys nesiryžta ar bijo kreiptis pagalbos, netiki, kad gali būti kitaip ar neatpažįsta ir nepripažįsta patiriamo smurto. Nuo 2023 metų liepos mėnesio įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis leidžia geriau identifikuoti smurto pavojų ir į pagalbos procesą įtraukti daugiau žmonių. Visgi, dažniausiai pagalba yra suteikiama, kai žmogus jau yra įtrauktas į smurto ratą iš kurio išeiti yra sunku.