Širdies chirurgijos skyrius specializuojasi visų širdies ir stambiųjų kraujagyslių ligų chirurginiame gydyme. Skyriuje atliekamos vainikinių arterijų šuntavimo operacijos, širdies vožtuvų rekonstrukcijos ir protezavimas, sudėtingos aortos operacijos. Taip pat atliekamos kompleksinės operacijos, kai vienu metu operuojami vožtuvai ir atliekamas vainikinių arterijų šuntavimas, įgimtų širdies ydų chirurginis gydymas.
Svarbūs širdies ydų ir miokardo patologijos, gretutinių ligų gydymo taktikos klausimai sprendžiami daugiadisciplinėje įvairių specialistų ir „širdies komandoje“, sudarytoje iš kardiologų, intervencinių kardiologų ir širdies chirurgų.
Širdies ydų sektoriuje daugiau gydomi pacientai, sergantys įgimtomis ir įgytomis reumatinėmis bei degeneracinėmis širdies ydomis, sergantys pirminiu ir antriniu infekciniu endokarditu, pacientai po jau atliktų širdies operacijų, esant protezuotų vožtuvų komplikacijoms, kuriems reikalingas specializuotas medikamentinis, širdies chirurginis ar intervencinis gydymas.
Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje gydomi ligoniai, sergantys ūminiais išemijos sindromais ir jų komplikacijomis, gyvybei pavojingais širdies ritmo sutrikimais, ūminiu širdies nepakankamumu, aortos disekacija, plaučių arterijos tromboembolija, taip pat ligoniai po įvairių širdies ir kraujagyslių intervencinių procedūrų.
Kardiologijos konsultacijų ir diagnostikos skyriuje konsultuojami bei ambulatoriškai gydomi ne tik Kauno regiono, bet ir visos Lietuvos gyventojai. Didelis dėmesys skiriamas pacientų atrankai intervencinėms diagnostinėms ir gydomosioms procedūroms: koronarografijoms, širdies raumens revaskuliarizacijoms, radiodažninėms abliacijoms bei elektrokardiostimuliatorių implantavimui.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Išeminės širdies ligos skyriuje atliekamas priešoperacinis pacientų paruošimas prieš neatidėliotinas aortos ir vainikinių arterijų jungčių suformavimo ar kompleksines širdies operacijas. Išeminės širdies ligos skyriuje yra laikomasi standartizuotų tarptautinėmis rekomendacijomis grįstų diagnostikos, gydymo protokolų bei algoritmų, tačiau yra atsižvelgiama ir į individualią paciento būklę ir ligos eigą.
Skyriuje visos paros bėgyje didelės rizikos pacientams taikoma aktyvi gyvybinių funkcijų ir širdies ritmo stebėsena telemonitoruojant, užtikrinama tikslinė širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika: įvertinant išemiją, miokardo gyvybingumą, revaskulizacijos taktiką atliekami instrumentiniai (elektrokardiografiniai, krūvio mėginių, echokardiografiniai, ultragarsiniai) ir radiologiniai (kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, miokardo perfuzijos, pozitrono emisijos tomografijos) tyrimai.
Skyriuje pacientai tiriami ir gydomi prieš skubias ir planines vainikinių arterijų jungčių suformavimo ir kompleksines vainikinių arterijų, vožtuvų ir kairiojo skilvelio rekonstrukcines operacijas, pacientai atrenkami ir nukreipiami į Radiologijos kliniką miokardo gyvybingumo radionuklidiniams tyrimams (PET) prieš planuojamas sudėtingas širdies revaskuliarizacijos operacijas.
Sunkiausieji ligoniai atrenkami elektriniam širdies resinchronizaciniam gydymui, mechaninių širdies prietaisų pritaikymui širdies funkcijai pagerinti ir širdies (širdies ir plaučių) persodinimo operacijai.
Pacientai, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (išemine širdies liga, arterine hipertenzija, dislipidemija, cukriniu diabetu), kryptingai tiriami, atliekant sudėtingus arterijų struktūros tyrimus bei nustatant biocheminius žymenis, padedančius įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką ir pasirinkti optimalią rizikos veiksnių korekcijos taktiką.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Bendradarbiaujant su Radiologijos klinika atliekami širdies vaizdo tyrimai - širdies KT, MRT, miokardo perfuzijos tyrimus širdies raumens išemijos bei gyvybingumo įvertinimui, naudojant vieno fotono emisijos kompiuterinę tomografiją bei pozitronų emisijos tomografiją.
Sergantiems vožtuvų ligomis pacientams bei tam tikroms miokardo patologijoms įvertinti atliekami echokardiografiniai fizinio ir medikamentinio krūvio mėginiai. Esant aortopatijai bei sudėtingoms įgimtoms ar įgytoms ydoms, naudojama širdies MRT ar DKT trimatė aortos rekonstrukcija.
Skyrius užtikrina saugų pacientų paruošimą sudėtingoms širdies, krūtinės, kraujagyslių operacijoms, intervencinėms procedūroms bei užtikrina kokybišką perioperacinę priežiūrą. Skyriuje taikomos bendrinės, regioninės ir kombinuotos anestezijos metodikos, įvairios dirbtinės kraujotakos palaikymo metodikos.
Po operacijos pacientai prižiūrimi ir gydomi moderniai įrengtose intensyviosios terapijos palatose, kur nuolat stebima pacientų būklė, vykdomas hemodinamikos, kvėpavimo ir kitų organų funkcijų palaikymas. Skyrius glaudžiai bendradarbiauja su kitais padaliniais, užtikrindamas nuoseklų gydymą ir paciento sveikimą po operacijos.
Vadovas pabrėžė optimalios žmogiškųjų išteklių vadybos svarbą. Reikšminga dalis sveikatos sektoriaus darbuotojų atlieka į jų profesinių kompetencijų spektrą nepatenkančias užduotis.
Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros
Atlikti slaugos manipuliacijas, susijusias su pacientų, sergančių įvairiais chirurginiais susirgimais, parengimu operacijai ir pooperacine priežiūra (MN28:2011). Sudaryti individualų slaugos planą pacientui, sergančiam chirurginiu susirgimu. Diegti psichologinius ir edukacinius pacientų priežiūros principus slaugoje. Atpažinti vietines ir bendrines pooperacinio laikotarpio komplikacijas ir taikyti priemones šių komplikacijų profilaktikai.
Studentas kreipia dėmesį į pateiktas pastabas ir stengiasi pasitaisyti. Studentas pasirenka chirurgijos skyriuje ligonį, susipažįsta su jo dokumentacija (slaugos, ligos istorija, paskyrimų lapai ar pan.).
Paciento artimieji pasirūpina paciento emociniu palaikymu, kitų gyvenimo kokybei gerinti reikalingų priemonių užtikrinimu, išsiaiškina apie priešoperacinę ir pooperacinę priežiūrą, reabilitaciją ir gydymą namie.
Pastebėjau, jog ateina motyvuoti studentai, kurie sako: „noriu daugiau atsakomybių“.
Šiame sąraše rasite specifines, su chirurginės slaugos praktika, susijusias manipuliacijas. Kiekvieną dieną pažymėkite atliktas manipuliacijas. Žymėkite TIK TAS MANIPULIACIJAS, KURIAS ATLIKOTE!
Psichologiniai Aspektai Prieš ir Po Operacijos
Ko NEdaryti prieš operaciją (ir ar psichodelikai gali jus pasiruošti?)
Apie negerą jausmą po operacijos pamačius savo kartais net sunkiai atpažįstamą artimą pasakoja ir paciento giminės: gydytojai kalba apie sėkmingą operaciją, o tavo žmogus, matai, tapo kitoks... Kas kartais nutinka žmonėms po operacijų, kaip į tai reaguoti ir ko laukti?
Po visų tipų operacijų pacientams gali pasireikšti psichoneurologinės komplikacijos: pooperacinis delyras ir pažintinių funkcijų sutrikimas. Mechanizmai, kodėl atsiranda psichoneurologinių sutrikimų, neaiškūs. Yra kelios hipotezės, kad jie atsiranda dėl aktyvaus uždegimo proceso organizme, neurohormonų apykaitos sutrikimo, smegenų ląstelių tarpusavio informacijos perdavimo tinklų pakitimų.
Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad po operacijos gali būti keletas skirtingų sutrikimų ir apie juos visus reikia kalbėti atskirai, t. y. negalime jų visų vertinti vienodai. Ūmiu pooperaciniu periodu gali pasireikšti delyras ir / ar pažintinių funkcijų sutrikimas.
Pooperaciniam delyrui ar pažintinių funkcijų sutrikimui pooperaciniu laikotarpiu mintys apie savižudybę nebūdingos, tačiau delyro metu, kai pacientas nesiorientuoja laike, vietoje, kartais ir savyje, mato regos haliucinacijų ar kyla kliedesinių idėjų, paciento elgesiui daro įtaką jų turinys.
Delyras yra ūminis sudėtinis sindromas, kurio simptomai nespecifiški ir gali būti skirtingi skirtingiems pacientams. Delyrui būdingi tokie požymiai: dezorientacija vietoje, laike, t. y. pacientai nesupranta, kur yra, medicinos personalą painioja su savo artimaisiais ir t. t.; miego ciklo sutrikimai, t. y. Delyro metu sutrinka ir pažintinės funkcijos. Šis sutrikimas gali būti ir be delyro. Pažintinės funkcijos - žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją.
Pooperacinio delyro dažnis, literatūros duomenimis, svyruoja nuo 10 proc. iki 30-50 proc. atvejų. Būdinga staigi pradžia iškart po operacijos ar pirmą antrą parą po operacijos. Trumpalaikis kognityvinių funkcijų sutrikimas po operacijų yra stebimas 33-83 proc. ligonių; ilgalaikis, užtrunkantis nuo kelių mėnesių iki metų, 20-60 proc. Natūralu po operacijos jaustis prislėgtam dėl nemalonių ir skausmingų pojūčių visame kūne ar operuotoje vietoje, nerimauti dėl savo sveikatos, ateities ir t. t.
Visi pacientai, kuriems po operacijos pasireiškia delyras, gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, taigi nuolatos, visą parą, yra medicinos personalo priežiūroje. Šiuos pacientus gydo gydytojai anesteziologai reanimatologai arba daugiadisciplinė komanda kartu su gydytojais psichiatrais, psichologais. Labai svarbus vaidmuo tenka slaugos personalui, kuris užtikrina kokybišką ir nuolatinę pacientų priežiūrą.
Delyro metu pacientai būna dezorientuoti, t. y. nesuvokia, kur yra, kas juos supa, o dėl suvokimo ir vertinimo sutrikimų dažnai į aplinkinius reaguoja priešiškai, gynybiškai. Dažnai tai būna didelė problema medicinos personalui, nes pacientai ne tik atsisako gydytis, nebendradarbiauja, bet kartais tampa agresyvūs: plūsta aplinkinius, kartais ir mušasi, mėto daiktus ir t. t.
Medicinos personalas puikiai supranta, kad tai liga, o ne sąmoningas noras pakenkti aplinkiniams, ir smerkti savęs tikrai nereikia. Nerimauti, kad delyras pasikartos, pavyzdžiui, po kelių dienų, taip pat nereikia - tai nebūdinga. Tačiau asmenims, kuriems pasireiškė delyras po vienos operacijos, yra tikimybė, kad bus ir ateityje, po kitos.
Bijoti ar jausti gėdos nereikėtų, nes delyras yra būsena, kurios nė vienas nepasirenka. Medicinos personalo tikslas - padėti pacientui, todėl pooperaciniu laikotarpiu stebima viskas - ne tik kūnas, bet ir miegas, mityba, elgesio pokyčiai. Jeigu pasireiškia delyras, personalas būklę atpažįsta, stengiasi išsiaiškinti delyro priežastis.
Jeigu pacientas yra po operacijos, jam išvystė delyras, labai svarbu gydyti abi patologijas vienu metu, todėl komanda, kuri prižiūri tokį pacientą, yra gana didelė. Dažnai tokie pacientai yra paliekami skyriuose tęsti pagrindinės ligos gydymą, tačiau sudaromas tolesnis planas, įskaitant medikamentus ir išimtiniais atvejais - paciento fizinį suvaržymą, kai yra reali grėsmė, kad jis veiksmais pakenks savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.
Iš tiesų, keičiasi medicina, keičiasi požiūris ir pacientų lūkesčiai. Ilgus metus baigtys po operacijų buvo vertinamos kaip mirtingumo ir sergamumo dažnis.
Kaip jau minėjau, delyro metu pacientai iš stacionaro neišleidžiami, visa reikalinga pagalba jiems suteikiama ligoninėje. Artimiesiems svarbu žinoti ir suprasti, kad tai laikinas sutrikimas, kad, net ir imantis visų prevencinių priemonių operacijos metu, tai gali įvykti. Labai svarbus artimųjų palaikymas, bendravimas. Tiek su pacientu, tiek su medikais. Tuo metu, kai pacientas yra dezorientuotas ir visa aplinka, personalas atrodo priešiškas, raminantis pokalbis su artimaisiais, paaiškinimas yra labai svarbu.
Labai svarbu pacientą ir jo artimuosius informuoti, kad po operacijų tokia būklė kurį laiką yra galima. Jokiu būdu negalima reikalauti pasveikti ir grįžti į įprastą gyvenimą iškart po operacijos.
Teikiant pacientui psichologinę pagalbą dalyvauja visi: ir pats pacientas, ir jo artimieji, ir visas medicinos personalas. Kiekvieno funkcijos yra labai svarbios bendram rezultatui pasiekti. Gydytojas paaiškina apie atliktus tyrimus, kodėl operacija reikalinga, kokie galimi kiti gydymo būdai, kas ir kada atliktų operaciją, įvertina psichosocialinius veiksnius.
Operuojantis chirurgas informuoja apie numatomą operacijos eigą (žinoma, ji gali ir pasikeisti dėl netikėtų radinių) ir priežiūrą. Pacientas turėtų klausti, kas jam neaišku ar kelia susirūpinimą.
Dėl operacijų sprendžia specialistų komanda, todėl ji visada gali įtraukti į aptarimą psichikos sveikatos specialistus, siekiant priimti sprendimą dėl geriausio gydymo varianto.
Tyrimai rodo, jog pacientų lūkesčiai prieš operaciją ir įsitikinimai apie ligą vaidina lemiamą vaidmenį trumpalaikiu ir ilgalaikiu pooperaciniu laikotarpiu. Teigiami priešoperaciniai lūkesčiai prognozuoja geresnę gyvenimo kokybę, mažesnę negalią ir mažesnę depresiją.
Labai svarbus paciento nusiteikimas operacijai - didesnis priešoperacinis optimizmas yra susijęs su mažesniu skausmo intensyvumu ir fiziniais simptomais praėjus 6-8 savaitėms po širdies operacijos. Optimizmas taip pat siejamas su mažesniu gydymo ligoninėje laiku, taip pat geresniu išgyvenamumu.
Psichologinis pasiruošimas prieš operaciją tikrai reikalingas. Kuo labiau pacientas supažindintas su jo būkle, su jam numatyta operacija, pooperaciniu laikotarpiu, galimomis rizikomis, tuo daugiau jis dalyvauja gydymo procese.
Dėl nežinojimo kyla daug nesusipratimų, nerimo, nusivylimo. Manau, kad šioje srityje visi dar galime nuveikti daugiau. Pacientai ir jų artimieji turėtų daugiau klausti, mes, medikai, - daugiau kalbėti ir aiškinti. Prieš kiekvieną operaciją pacientą aplanko gydytojas anesteziologas. Šio vizito tikslas - ne tik įvertinti priešoperacinę paciento būklę, bet ir aptarti galimas komplikacijas, atsakyti į kylančius klausimus.
Tikėkite ir pasitikėkite medicinos specialistais, nepraraskite optimizmo ir noro pasveikti.
Ši informacija padės slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams užtikrinti tinkamą priešoperacinę ir pooperacinę priežiūrą, atsižvelgiant į paciento fizinę ir psichologinę būklę.
Chirurgija
tags: #chirurgija #slauga #priesoperacines #prieziura