Aukštos Temperatūros Poveikis Psichikai

Pasaulyje dėl klimato kaitos kylant oro temperatūrai ir per Europą ritantis ekstremalaus karščio bangai, vis daugiau tyrimų rodo aiškų ryšį tarp aukštos temperatūros ir blogėjančios psichinės sveikatos. Oro temperatūros įtaka kasdieniam gyvenimui ir psichologinei būklei dažnai nuvertinama ar ignoruojama, todėl pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ekstremalaus karščio poveikio psichikos sveikatai tyrimams.

JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. Iš tiesų, karščio sukeltas psichologinis diskomfortas ne visus paveikia vienodai. Didžiausią riziką patiria:

• Maži vaikai
• Vyresnio amžiaus žmonės
• Dirbantieji lauke
• Asmenys, turintys psichikos sveikatos sutrikimų

Aukšta oro temperatūra trikdo smegenų cheminius procesus, ypač neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, veiklą. Dėl šių pokyčių žmonės tampa labiau linkę į pyktį, dirglumą ir netgi agresyvų elgesį. Kai kūnas mėgina atvėsti, kraujas intensyviau teka į odą, o ne į smegenis. Dėl to sumažėja deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas smegenims, o tai lemia dėmesio, atminties ir sprendimų priėmimo gebėjimų pablogėjimą.

Taip pat didelis karštis dažnai riboja galimybes užsiimti veiklomis, kurios padeda palaikyti psichinę gerovę - sportu, buvimu gamtoje, socializacija. Tai gali prisidėti prie emocinės izoliacijos ir prastos savijautos. Ekstremalus karštis jau dabar yra pagrindinė su oru susijusių mirčių priežastis JAV. Prognozuojama, kad šis pavojus tik didės, nes karščio bangos tampa dažnesnės, intensyvesnės ir trunka ilgiau. Karštis kelia grėsmę sveikatai, kai kūnas nepajėgia pakankamai greitai atvėsti.

Vienas pagrindinių natūralių vėsinimosi mechanizmų - prakaito garavimas. Esant aukštai oro drėgmei prakaitas garuoja daug sunkiau, todėl kūnas negali efektyviai atsivėsinti. Psichikos sveikata yra neatsiejama nuo aplinkos, kurioje gyvename. Ekstremalus karštis - tai ne tik fizinis diskomfortas, bet ir rimta psichologinė grėsmė.

Taip pat skaitykite: Aukštos įtampos linijų kompensacijos gairės

Tyrimų duomenys apie karščio poveikį psichikai

Įvairių šalių duomenys rodo, kad karščio bangų metu padidėja psichiatrinių hospitalizacijų skaičius. Pavyzdžiui, Brazilijoje skurdesniuose miestuose per karščio bangas 2020-aisiais psichikos sveikatos hospitalizacijų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, palyginti su turtingesnėmis vietovėmis (atitinkamai 17,2 ir 5,5 proc.).

Pastarojo dešimtmečio Jungtinės Karalystės tyrimai parodė, kad 1°C temperatūros pakilimas virš kritinės ribos 4,9 proc. padidina mirties riziką tarp žmonių, sergančių psichoze, demencija ar priklausomybėmis. Suomijos tyrimas parodė, kad temperatūros svyravimai paaiškina daugiau nei 60 proc. savižudybių skaičiaus pokytį per 250 metų laikotarpį.

Klimato kaita ir psichikos sveikata

Tarptautinė jaunųjų psichiatrų grupė iš 13 šalių siekia išsiaiškinti, kaip klimato kaita ir kurie konkretūs jos veiksniai veikia psichikos sveikatą. „Karo reiškiniai ir klimato kaita - vienas nuo kito neatsiejami dalykai“, - sakė R.Karaliūnienė. Karas susijęs su daugeliu dalykų, kurie gali veikti klimatą: oro taršą, oro temperatūros pakilimą, miškų išnaikinimą.

Žmonės, kurie bėga nuo karo, patiria labai panašių psichikos sunkumų - depresiją, nerimą, nemigos sutrikimų - ir dėl to kreipiasi į gydytojus. Prarasti namai, bendruomenė, saugi aplinka, kurioje žmogus gyveno, turi didelį poveikį psichikai. Jis supranta, kad nebegali grįžti ten, kur gyveno.

Taip pat skaitykite: Šlapimo takų funkcijos tyrimai

Su tarptautine darbo grupe nagrinėdami pandemijos poveikį pastebėjome, kad aukštos ekonomikos šalyse labai padaugėjo depresijų, perdėto nerimo atvejų. Šiuo metu visi labai nerimaujame, pavyzdžiui, dėl pakilusių šildymo kainų.

Kokios psichikos ligos gali persekioti žmones, kurie priversti palikti namus?

Vienas labiausiai paplitusių reiškinių, kai žmogus priverstas bėgti iš savo namų, - potrauminio streso sutrikimas. Kai žmogus patiria stresą matydamas, kad reikia bėgti iš tos vietos, kurioje gyveno, po pusės metų gali atsirasti simptomų, kurie jį veikia, - miego sutrikimų, košmarų, nuotaikos pablogėjimas. Žmonėms, kurie jau turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, nerimas gali būti dar didesnis - padidėja net psichozių rizika.

Kaip karščiavimas veikia organizmą

Kūno temperatūra - tai kūno šilumos bei medžiagų apykaitos aktyvumo balanso skaitinė išraiška. Dėka smegenyse hipotalame (pagumburyje) esančio termoreguliacijos centro žmogaus temperatūra yra gana stabili ir nepriklauso nuo aplinkos temperatūros. Nukritus kūno temperatūrai žemiau normos, šis centras nerviniais impulsais verčia odos kraujagysles susitraukti. Tuomet oda pašiurpsta, pasišiaušia odos plaukai ir taip prie odos sulaikomas izoliuojantis oro sluoksnis. Taupoma šiluma. Pakilus kūno temperatūrai aukščiau už normalią, termoreguliacijos centras priverčia odos kraujagysles išsiplėsti, tuomet daugiau šilumos išskiriama į aplinką. Be to, suaktyvinamos prakaito liaukos, prakaitavimas taip pat sumažina temperatūrą.

Kūno temperatūra priklauso nuo lyties, amžiaus bei aplinkos poveikio. Paprastai moterų kūno temperatūra yra aukštesnė nei vyrų, o ypač ovuliacijos, nėštumo metu dėl didesnio progesterono kiekio. Vyresnio amžiaus žmonių temperatūra paprastai yra žemesnė nei kūdikių. Kūnas gali pakęsti trumpalaikius hipotermijos ar hipertermijos periodus, tačiau ilgesni ekstremalūs kūno temperatūros pokyčiai gali sukelti sisteminius audinių bei organų pažeidimus ir baigtis mirtimi.

Jei žmogui yra hipotermija, jo kūnas bandys pagaminti šilumą drebėdamas. Hipotermija prasideda nukritus kūno temperatūrai ties 35°C padala, o pasiekus 32,7°C, žmogus netenka sąmonės. Nukritus kūno temepratūrai žemiau 35°C, visada reikalinga skubi medicininė pagalba. Pakilusi kūno temperatūra iki 45,5°C yra laikoma nesuderinama su gyvybe. Vaikams iki 6 metų temperatūros pakilimas virš 38°C, gali sukelti traukulius.

Taip pat skaitykite: Temperatūros įtaka garų slėgiui

Karščiavimas yra organizmo prisitaikomoji reakcija, apsauganti organizmą nuo žalojančių veiksnių. Neseniai atliktos studijos atskleidė, jog prasidėjus karščiavimui suaktyvinama imuninė sistema, padidėja leukocitų bei interferono baltymų gamyba. Karščiuojant kraujyje sumažėja geležies, cinko, vario jonų, o tai neigiamai veikia bakterijų augimą. Aukšta temperatūra sukeldama lizosomų destrukciją, o tuo pačiu ir ląstelių, stabdo virusų replikaciją.

Karščiuojant padidėja širdies susitraukimų dažnis. Temperatūrai padidėjus 1oC, pulsas padažnėja 10-15 tvinksnių per minutę. Dėl padidėjusio prakaitavimo ir vandens netekimo, sumažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, padidėja kraujo hematokrito vertė. Karštesnis kraujas, rūgštūs medžiagų apykaitos produktai ir padidėjęs CO2 kiekis audiniuose veikia kvėpavimo centrą.

Dėl simpatinės nervų sistemos padidėjusio tonuso karščiuojant, mažėja seilių, virškinimo sulčių ir tulžies sekrecija, sutrinka žarnyno motorika ir maisto medžiagų rezorbcija, ligonis netenka apetito. Sumažėjus seilių sekrecijai, džiūva burna, atsiranda apnašų, nemalonus skonis ir kvapas burnoje. Užsitęsęs karščiavimas gali sutrikdyti inkstų funkciją.

Kaip teisingai matuoti temperatūrą

Karščiuojantiems pacientams temperatūra matuojama kas dvi valandas, o jeigu reikia ir dažniau. stikliniu termometru. Jų išskiriamos dvi rūšys - gyvsidabrio ir Galinstano. Šiuo metu gyvsidabrio termometrų rinkoje nebėra dėl jų toksiškumo, tačiau buityje jie vis dar naudojami, nes gana tiksliai išmatuoja temperatūrą. Vertėtų nepamiršti, jog sudužus termometrui, gyvsidabris virsta bekvapėmis toksiškomis dujomis, kurios įkvėptos gali sukelti negrįžtamų pakitimų centrinei nervų sistemai, kepenims bei inkstams.

Priešingai nei gyvsidabrio termometras, Galinstano termometras yra visiškai saugus. Jo sudėtyje esantys skystieji metalai - galis, indis, alavas yra visiškai netoksiški ir nepavojingi žmogaus sveikatai net ir sudužus termometrui. Elektroninis termometras yra nedidelis, plastikinis, su langeliu, rodančiu temperatūrą. Prieš naudojimą būtina perskaityti instrukciją, nes įvairių gamintojų naudojimas gali šiek tiek skirtis. Šiuo termometru temperatūra gali būti matuojama pažastyje, burnoje, tiesiojoje žarnoje. Infraraudonųjų spindulių termometrais temperatūra gali būti matuojama ausies kanale arba nesiliečiant prie kūno per atstumą priklausomai nuo termometro tipo.

Skystųjų kristalų termometrai - tai juostelės dedamos prie paciento kaktos. Šių termometrų sudėtyje yra skystųjų kristalų bei cheminių medžiagų, kurios reaguodamos į kūno šilumą keičia spalvas.

Kaip sumažinti karščiavimą

Kai pacientas karščiuoja, slaugytojų pagrindinis tikslas - kiek įmanoma labiau atvėsinti pacientą, tačiau nesukelti šilumos gamybos. Pirmiausia būtina palatoje palaikyti vėsią temperatūrą bei gerą oro cirkuliaciją. Pacientas turėtų vilkėti kuo lengvesniais, natūralaus pluošto rūbais, lengvai apkloti. Galima kūną apšluostyti drėgnu skudurėliu, suvilgytu kūno temperatūros vandeniu. Jokiu būdu negalima šios procedūros atlikti šaltu vandeniu, nes pacientui tai bus nemalonu, o be to, gali prasidėti raumenų drebulys, kurio metu prasidės šilumos gamyba ir temperatūra kils dar labiau.

Stambiųjų arterijų vietose ( pažastyse, kirkšnyse ) galima išdėlioti ledo pakelius, įvyniotus į puspaklodes, kad vietinis šalčio poveikis nebūtų odai per stiprus. Šis metodas labiau tinka ramiai gulintiems pacientams. Gana efektyvus būdas yra kūno vėsinimas drėgnomis paklodėmis, jos taip pat sudrėkinamos kūno temperatūros vandeniu ir užklojamos ant paciento. Kuo drėgnesnis yra žmogus, tuo šiluma atiduodama greičiau.

Paprastai jei karščiuojama virš 38° C, gydytojas paskiria karštį mažinančių vaistų - antipiretikų. Jie tiesiogiai veikia galvos smegenų pagumbarį ir slopina prostaglandinų sintezę.

Karščiuojantys pacientai gausiai prakaituoja, todėl svarbu gerai prižiūrėti jų odą bei dažnai keisti drabužius, patalynę. Jei paciento būklė leidžia kelis kartus dienoje patariama odą apšluostyti drėgnu skudurėliu. Karščiavimo metu padažnėja pacientų kvėpavimas, dažnai kvėpuojama per burną, todėl džiūsta burnos gleivinė, lūpos, ant liežuvio susidaro apnašų, sutrūkinėja lūpų kampučiai, gali prisidėti ir herpes virusas. Tad būtina burnos gleivinę nuolat drėkinti, o lūpas tepti vazelinu ar aliejumi. Liežuvio apnašas valyti dantų šepetėliu ar specialiu liežuvio valikliu.

Kūno temperatūrai pakilus vienu laipsniu aukščiau normos, medžiagų apykaita paspartėja 10-14 proc. Karščiuojantys pacientai dažnai neturi apetito dėl prastos savijautos, todėl jie turėtų valgyti dažnai nedidelėmis porcijomis. Tinka vištiena, kiaušiniai, liesa mėsa, žuvis, riešutai, sėklos, pupelės. Šie produktai turi daug baltymų bei vitaminų B6, B12, cinko ir seleno, o tai stiprina imuninę sistemą. Galima vartoti citrusinių vaisių - apelsinų, citrinų, greipfruktų arba gerti jų sultis, jie turi priešuždegiminių medžiagų. Be to, nereiktų pamiršti vištienos buljono, kuris taip pat pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Per parą pacientas turėtų išgerti 2,5 - 3 l skysčių.

Lietuva ir klimato kaita

Per pastarąjį amžių temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 ºC, o vandens lygis - apie 17 centimetrų. Grenlandijos ir pietų ašigalio ledynai žymiai sumažėjo tiek tūriu, tiek apimtimi. Stebimas ankstyvesnis medžių ir kitų augalų žydėjimas. Lietuvoje oras vidutiniškai atšilo 0,8 ºC. Žiemos šiltėja, o vasaros karštėja. Didėja ekstremalių dienų skaičius. Šiltojo sezono kritulių kiekis mažėja, o šaltojo - didėja. Klimatas ir orai turi didžiulį poveikį žmogaus sveikatai ir savijautai.

Klimato kaita pasireiškia temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiais ir ekstremaliais įvykiais: sausromis, audromis ir potvyniais. Žmonių jautrumas orams yra nevienodas. Meteorolabilūs žmonės ypač jautriai reaguoja į oro pokyčius: jaučia galvos ar sąnarių skausmą, maudimą senų žaizdų vietose. Meteorostabilūs asmenys tokio poveikio visai nejaučia. Sukelti pavojų žmonių sveikatai gali staigūs šalčio įsiveržimai šiltesnėmis žiemomis, ženklūs oro sąlygų svyravimai.

Manoma, kad dėl padidėjusios drėgmės tam tikrose teritorijose padaugės alergijų pelėsiams, o sausesnėse vietovėse aktualesnėmis taps alergijos žiedadulkėms. Sustiprėję vėjai gali išnešioti žiedadulkes ir pelėsių sporas ir taip dar labiau suaktyvinti alergijas. Plonėjantis ozono sluoksnis ir didesni žemę pasiekiančios ultravioletinės spinduliuotės kiekiai per ilgą laiką skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. Gruntinio vandens lygio kaita, potvyniai gali paveikti vandens kokybę, kas gali lemti su geriamojo vandens kokybe susijusių ligų rizikos didėjimą. Potvyniai ir jų pasekmės gali sukelti įvairių fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų. Šie sutrikimai gali atsirasti ne tik potvynio metu, bet ir vėliau tvarkant padarytą žalą. Fiziniai sutrikimai gali būti tiesiogiai nulempti potvynių, pvz., mirtys (nuskendimai) ir traumos.

Lietuvoje - atvirkščiai, vasarą pastebime pacientų sumažėjimą, ypač stacionaruose. Šiltuoju periodu depresijos, nerimo simptomai daugeliui susilpnėja. Depresija pas mus paūmėja rudenį, žiemą, pavasarį ir tai susiję ne tiek su oro temperatūra, kiek su natūralios šviesos, saulės trūkumu. Gyvenimas Šiaurės šalyse ir šaltasis metų laikas labiau neigiamai veikia žmonių psichikos sveikatą. Galbūt ir Lietuvoje kada nors taip atšils, kad tai taps problema, tačiau kol kas šviesus ir šiltas periodas yra pats džiugiausias. Pas mus žiemą žmonės būna užsidarę ir turi mažai malonių užsiėmimų. Kitose šalyse atvirkščiai - žiemą žmonės vaikšto, bendrauja, juda, o per karščius užsidaro ir sėdi namuose, įsijungę kondicionierių. Pati temperatūra savaime psichikai įtakos neturi, viskas kyla dėl elgesio pokyčių.

Kaip apsisaugoti nuo neigiamo oro sąlygų poveikio

• Kad vasarą apsisaugotume nuo kaitros, reikia gerti daug skysčių, stengtis būti patalpose, kuriose yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, apriboti fizinę veiklą lauke, vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų, palaikyti namų aplinką vėsią, dėvėti tinkamus drabužius.
• Esant stipriam šalčiui reikia vengti didelio fizinio krūvio, nesiimti jokių sunkių darbų, ypač jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, nes šaltis papildomai apkrauna širdį, neliesti šaltų objektų plikomis rankomis, nesiremti į metalinius daiktus, transporto priemones. Nerekomenduojama vartoti daug kofeino turinčių produktų ar rūkyti, nes tai skatina organizmą greičiau prarasti šilumą.
• Prieš prasidedant potvyniui reikia apsirūpinti neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.). Patartina apsirūpinti ilgai negendančiais maisto produktais, medikamentais, geriamuoju vandeniu.
• Kad apsisaugotumėte nuo erkių, iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, pasirinkite tinkamus drabužius, kurie dengtų visą kūną, po buvimo gamtoje apsižiūrėkite, ar nėra įsisiurbusios erkės. Naudokite erkes atbaidančias priemones.

Slėgis

Gerai savijautai idealus atmosferos slėgis - apie 750 mm. Net 10-15 punktų nukrypimai nuo normos lemia pablogėjusią žmogaus būklę.

Ciklonas

Atmosferos slėgio sumažėjimas - tai ciklonas, jis lydimas debesuotumo, lietaus ir atšilimo. Rizikos grupėje: žmonės, turintys žemą kraujospūdį, širdininkai, taip pat tie, kurie turi problemų su kraujagyslėmis ar kvėpavimo organais. Kaip pasireiškia: jaučiamas silpnumas ir oro trūkumas. Priežastis: tokiomis dienomis ore trūksta deguonies. Žmonėms su padidėjusiu vidiniu kaukolės spaudimu gali grėsti migrena. Ciklonas veikia ir skrandžio bei žarnyno veiklą: plėsdamosi dujos išplečia žarnyno sieneles, sukeldamos nemalonius pojūčius.

Ką daryti: gerkite daugiau vandens (dviem stiklinėmis daugiau nei įprastai - tai padės išlaikyti normalų kraujospūdį), rytais gerkite kavos, vartokite ženšenio, sidabrinio ženšenio, pantokrino ekstraktus. Daugiau miegokite, palįskite po kontrastiniu dušu.

Anticiklonas

Atmosferos slėgio padidėjimas - tai anticiklonas, jis atneša giedrą orą be vėjo ir ypatingų temperatūros pokyčių. Rizikos grupėje: žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį, alergikai ir astmatikai (kadangi be vėjo miesto oras labiau užterštas). Kaip pasireiškia: prasideda galvos skausmai, širdies skausmai, atsiranda silpnumas. Mažėja darbingumas, to pasekmė - prastėja nuotaika. Sumažėjęs slėgis net gali tapti seksualinių vyrų sutrikimų priežastimi. Priežastis: kraujyje sumažėja leukocitų (ląstelių, saugančių organizmą nuo infekcijų), nusilpsta imunitetas.

Ką daryti: kai slėgis keičiasi į vieną ar kitą pusę, geriau nepradėti svarbių darbų. Yra rizika su jais nesusitvarkyti. Jei atidėti darbų neįmanoma, reikia maksimaliai paruošti organizmą dvigubam krūviui. Ryte palįskite po kontrastiniu dušu, pasimankštinkite; dienos metu pasistiprinkite bananais, kuriuose gausu kalio, razinomis, išgerkite vitamino E. Jei jūsų vidinis kaukolės spaudimas padidėjęs, geriau kreiptis į neuropatologą.

Dėmesio! Padidėjęs kraujospūdis dažnai niekaip nepasireiškia. Žmogus apie jį gali ir nežinoti. Tokia situacija gali baigtis infarktu ir insultu. Norėdami sužinoti, ar nesate rizikos grupėje, pamatuokite kraujospūdį ir atkreipkite dėmesį į savo svorį.

Drėgnumas

Žemas drėgnumas

Esant tokiam orui drėgnumas siekia 30-40%. Sausas oras dirgina nosies gleivinę, kuri apsaugo nuo kenksmingų mikrobų prasiskverbimo kvėpuojant. Rizikos grupėje: alergikai. Ką daryti: esant žemam drėgnumui sausumo pojūčio nosyje galima atsikratyti praplaunant sinusus vos pasūdytu vandeniu arba negazuotu mineraliniu.

Didelis drėgnumas

Dėl kritulių oro drėgnumas gali siekti 80-90%. Paprastai toks oras būdingas subtropinėms zonoms. Rizikos grupėje: žmonės, sergantys kvėpavimo sistemos ligomis. Priežastis: dažna oro kaita. Ryte šviečia saulė, dieną kyla vėjas. Yra rizika peršalti. Tokiomis dienomis paaštrėja inkstų ir sąnarių uždegimai. Ką daryti: jei didelis oro drėgnumas lydimas aukštos temperatūros, stenkitės rečiau eiti į lauką.

Temperatūra

Pati geriausia oro temperatūra - vos 16-18 laipsnių. Būtent tokią gydytojai rekomenduoja palaikyti miegamajame.

Temperatūros kaita

Vėstant oras prisotinamas deguonies, šylant, priešingai, deguonies kiekis mažėja. Rizikos grupėje: aukštos temperatūros metu krinta atmosferos slėgis, taigi kenčia žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligomis. Esant aukštam slėgiui temperatūra mažėja, prasideda šalti lietūs, vadinasi, nukentės hipertonikai, astmatikai ir tie, kurie serga tulžies ir inkstų akmenlige. Priežastis: dideli svyravimai - nuo 8 iki 10 laipsnių per parą - sukelia histamino išsiskyrimą ir alergiją. Šioji gali pasireikšti net ir anksčiau nesirgusiam žmogui. Ką daryti: jei kenčiate nuo alergijos arba turite jai polinkį, prieš stipriai atšąlant pasistenkite nevartoti jokių alergenų, pavyzdžiui, citrusinių, šokolado, raudonojo vyno.

Arterinio spaudimo rodikliai

• Optimalus: 120/80
• Normalus: 130/85
• Aukštas: 130-139/85-89
• Žemas: 70/90

Taisyklingai matuojame spaudimą

Jei prastai jaučiatės keičiantis orui, verta pasimatuoti spaudimą. Tačiau turėkite omenyje, kad rezultatas bus aukštesnis:

• esant šalčiui. Spaudimą reikia matuoti patalpoje, esant apie dvidešimt laipsnių šilumos;
• iškart parūkius, išgėrus arbatos, kavos ar alkoholio;
• jei norisi į tualetą;
• po sočių pietų (turi praeiti viena-dvi valandos);
• esant stresui;
• po fizinių pratimų;
• iškart po vonios ar dušo;
• turkiškai sukryžiavus kojas arba sulenkus nugarą.

tags: #aukstos #temperaturos #psichika