Atviri socialiniai duomenys tampa vis svarbesne šiuolaikinės visuomenės dalimi, nes jie prisideda prie skaidrumo, inovacijų ir efektyvesnių sprendimų priėmimo įvairiose gyvenimo srityse. Iki 2026 m. Valstybės duomenų agentūra planuoja inventorizuoti visų valstybės įstaigų valdomus registrus ir informacines sistemas, su jomis sukurti nuolat veikiančias jungtis, gauti reguliarias duomenų kopijas, jas naudoti, dalytis ir dalį duomenų atverti. Tai apima apie 400 valstybės registrų ir informacinių sistemų, kurias valdo apie 150 institucijų.

Kas yra atviri duomenys?

Atviri duomenys - tai laisvai prieinami konkrečioje veikloje ar dokumentuose užfiksuoti duomenys, kurie publikuojami atviraisiais formatais, pritaikytais automatizuotam (kompiuteriniam) nuskaitymui ir kuriuos bet koks asmuo gali pakartotinai naudoti bei platinti teisėtu tikslu, laikydamasis duomenų naudojimo sąlygų, jeigu jos yra nustatytos. Šis vadovėlis yra apie atvirus duomenis, tačiau kas tai yra? Pilnas atvirumo apibrėžimas detaliai aprašo, ką tai reiškia.

Prieinamumas ir prieiga: duomenys turi būti prieinami pilnais rinkiniais ir ne brangiau, nei kainuoja juos pateikti. Geriausia - jei duomenis galima atsisiųsti internetu. Visuotinis dalyvavimas: visi turi turėti galimybę naudoti, pakartotinai panaudoti ir platinti informaciją - neturi būti prieigos prie duomenų diskriminavimo jokiems asmenims ar jų grupėmis.

Atviri duomenys ≠ vieši duomenys

Advokatė pažymi, kad svarbu suprasti, jog atviri duomenys tai ne tas pats, kas vieši duomenys. Vieši duomenys yra institucijos ar organizacijos atrinkti ir skelbiami duomenys (informacija) visuomenės informavimo arba organizacijos savireklamos tikslais.

Kad galima būtų geriau suvokti, kas yra atviri duomenys, pateikiame tris lenteles:

Taip pat skaitykite: Įmonių duomenų analizė Lietuvoje

• Pirmoje - jautrių asmens duomenų (netikras) pavyzdys
• Antroje - atvirų duomenų pavyzdys

Jautrūs asmens duomenys	Atviri duomenys
Asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas	Apibendrinti ir nuasmeninti statistiniai duomenys, pvz., gyventojų amžiaus pasiskirstymas pagal miestus

Atviri duomenys yra nuasmeninti, jautrūs identifikatoriai yra pseudonimizuojami, detalios reikšmės suapvalinamos ir pan., todėl jie viešai publikuojami atviraisiais formatais, pritaikytais automatizuotam nuskaitymui, ir juos gali naudoti visi.

Kas gali ir turi atverti duomenis?

Statistikos departamentas nuo 2023 m. sausio 1 d. praplėtė savo funkcijas ir tapo atsakingas ne tik už oficialią duomenų statistiką, bet ir už visos Lietuvos atvirų duomenų administravimą bei analitiką. LR Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas įpareigoja visas valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, įmones, viešąsias įstaigas ar šių subjektų asociacijas, regionų plėtros tarybas atverti jų tvarkomus duomenis, kurių atvėrimo nedraudžia teisės aktai, ir juos teikti Lietuvos atvirų duomenų portalui.

Jau vien šiuo metu prisijungus prie Lietuvos atvirų duomenų portalo galima rasti daugiau kaip 1700 įvairių duomenų rinkinių. Advokatė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos statistikos departamentas iki 2026 metų planuoja į Valstybės duomenų portalą integruoti ir atverti 376 valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenis.

Ribojimai ir išimtys

Ar bet kokie duomenys gali būti atviraisiais duomenimis? Atvirais duomenimis gali būti pateikti ne visi duomenys, pavyzdžiui, asmens duomenys - vien dėl savo prigimties (teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisės į asmens duomenų apsaugą) negali būti atvirieji duomenys ir (ar) skelbiami atviru formatu.

Svarbu, kad siekiant atverti autorinės ar intelektinės teisės saugomus objektus, prieš juos surenkant turi būti autoriui nurodytas tikslas, kurio pagrindu duomenys yra renkami ir bus panaudoti, taip pat atskleista, jog siekiama juos atverti atvirais formatais ir gautas autoriaus sutikimas.

Taip pat skaitykite: vaikų dienos centrų tikslai ir veiklos kryptys

Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu.

Kokie socialiniai duomenys atviri Lietuvoje?

Atveriamų duomenų spektras itin platus. Pavyzdžiui, informacija, kur yra mokyklos, kiek jose mokosi moksleivių, kiek moksleivių savo mokyklą gali pasiekti per 15 min., gali praversti formuojant mokyklų tinklą. AB „Litgrid“ Lietuvos atvirų duomenų portalui pateikti skaičiai rodo, kiek Lietuva kiekvieną dieną skirtingais būdais pagamina elektros energijos. Lietuvos reljefo duomenys gali patarti, kur statyti vėjo jėgaines ar net hidroelektrines. Gyventojų ir būstų surašymo duomenys naudingi teritorijų planuotojams.

Šiuo metu per agentūros valdomą duomenų ekosistemą jau yra atverta daug Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų - galima anali

Atviri socialiniai duomenys - kas tai ir kaip jie naudojami

Atviri socialiniai duomenys tampa vis svarbesne šiuolaikinės visuomenės ir valstybės dalimi. Iki 2026 m. Valstybės duomenų agentūra planuoja inventorizuoti visų valstybės įstaigų valdomus registrus ir informacines sistemas, su jomis sukurti nuolat veikiančias jungtis, gauti reguliarias duomenų kopijas, jas naudoti, dalytis ir dalį duomenų atverti. Šis darbas apima apie 400 valstybės registrų ir informacinių sistemų, kurias valdo apie 150 institucijų. Tokiu būdu kuriama vientisa valstybės duomenų ekosistema, leidžianti priimti geresnius sprendimus ir didinti viešojo sektoriaus efektyvumą.

Kas yra atviri duomenys ir kuo jie skiriasi nuo viešų duomenų?

Valstybės duomenų agentūra pabrėžia, kad atviri duomenys jokiu būdu nereiškia, jog atveriami jautrūs asmens duomenys. Atviri duomenys yra išsamūs, bet nepavojingi - jie nuasmeninti (jautrūs identifikatoriai yra pseudonimizuojami, detalios reikšmės suapvalinamos ir pan.) ir viešai publikuojami atviraisiais formatais, pritaikytais automatizuotam nuskaitymui, juos gali naudoti visi.

Atviri duomenys - tai laisvai prieinami konkrečioje veikloje ar dokumentuose užfiksuoti duomenys, kurie publikuojami atviraisiais formatais, pritaikytais automatizuotam (kompiuteriniam) nuskaitymui ir kuriuos bet koks asmuo gali pakartotinai naudoti bei platinti teisėtu tikslu, laikydamasis duomenų naudojimo sąlygų, jeigu jos yra nustatytos.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Advokatė pažymi, kad svarbu suprasti, jog atviri duomenys tai ne tas pats, kas vieši duomenys. Vieši duomenys yra institucijos ar organizacijos atrinkti ir skelbiami duomenys (informacija) visuomenės informavimo arba organizacijos savireklamos tikslais. Ar bet kokie duomenys gali būti atviraisiais duomenimis? Atvirais duomenimis gali būti pateikti ne visi duomenys, pavyzdžiui, asmens duomenys - dėl savo prigimties negali būti atvirieji duomenys ir (ar) skelbiami atviru formatu.

Atvirų duomenų pavyzdžiai ir jų taikymo sritys

Iš įvairių sričių

Valstybės duomenų agentūros darbuotojai pažymi, kad atviri duomenys leidžia analizuoti įvairiausias sritis ir temas: demografijos, rinkimų, sveikatos, darbo rinkos, švietimo, mokesčių, energetikos, eksporto, taršos, nusikalstamumo, nekilnojamojo turto, judumo ir daug kitų.

Skiepai ir virusai

Atverti vakcinacijos ir susirgimų duomenys gali parodyti, kad pandemijos metu tikimybė susirgti COVID-19 liga (ar nuo jos mirti) buvo daug kartų didesnė, jei asmuo buvo nepasiskiepijęs. Duomenų mėgėjai gali rasti duomenų rinkinius, rodančius, kad perteklinis mirtingumas populiacijoje buvo išaugęs ne tik COVID-19 pandemijos metu, tačiau ir 2007 m. vasario-gegužės mėnesiais. (Žemiau esantis grafikas rodo padidėjusį mirtingumą 2007 m.)

Vardai ir visuomenės konservatyvumas

Didesnė vardų įvairovė sufleruoja, kad gyventojai, dovanodami vardą savo palikuoniui, daugiau vadovaujasi tradicijomis, t. y. visuomenė yra labiau konservatyvi. Akivaizdu, kad Ukrainos visuomenė yra konservatyvesnė nei Lietuvos. Taip pat matyti, kaip bėgant laikui, šios abi visuomenės liberalėja, ypač akivaizdžiai tai matoma Ukrainos visuomenėje.

Nuomonės formuotojų įtaka rinkimams

Atvirų duomenų analizė leidžia pastebėti, kokią įtaką nuomonės formuotojų elgesys daro rinkimų rezultatams. Pavyzdžiui, 2016 m. rinkimų į Seimą metu tinklaraštininkas Rokiškis Rabinovičius patarė, kuriuos TS-LKD, LSDP ir Liberalų sąjūdžio kandidatus į Seimą reitinguoti pirmumo balsais. Išanalizavus balsavimo rezultatus, galima daryti statistiškai pagrįstą išvadą, kad į šias rekomendacijas atsižvelgė apie 14 tūkst. TS-LKD rinkėjų, apie 4 tūkst. Liberalų sąjūdžio ir apie 600 LSDP rinkėjų.

Rinkimų duomenų analizė taip pat parodo, kad dalis rinkėjų nereitinguoja kandidatų vadovaudamiesi politinėmis simpatijomis, o į biuletenį įrašo tendencingus kandidatų numerius (pvz., 99, 100 ar 1, 2, 11), sukurdami triukšmą, neatspindintį piliečių valios.

Kiti atvirų duomenų taikymo pavyzdžiai:

• AB „Litgrid“ duomenys rodo, kiek Lietuva kiekvieną dieną skirtingais būdais pagamina elektros energijos.
• Lietuvos reljefo duomenys gali patarti, kur statyti vėjo jėgaines ar net hidroelektrines.
• Gyventojų ir būstų surašymo duomenys naudingi teritorijų planuotojams: pavyzdžiui, matyti, kad aplink didžiuosius miestus mėgsta kurtis jaunesni (iki 35 m.) gyventojai.
• Duomenys apie klimato kaitą, oro ir ežerų ekologinę būklę, surinkti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos agentūros.
• Bendrojo pagalbos centro duomenys apie 112 gautus pranešimus ir jų lokalizaciją.
• Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenys apie sveikatos įstaigas.
• Geologijos tarnybos informacija apie gamtos ir naudinguosius išteklius.

Atvirų duomenų nauda visuomenei ir ekonomikai

„Atverti duomenys netruks sulaukti populiarumo, o jų naudojimas užaugins ne tik egzotiškų vaisių, bet ir keis mokslo, švietimo, politikos, žiniasklaidos, diskusijų kultūrą. Valstybė taps efektyvesnė, atsparesnė krizėms ir grėsmėms, nes tiksliai žinosime, kokių duomenų turime. Sprendimams priimti reikalingi duomenys bus centralizuoti, greičiau ir lengviau panaudojami, taps vientisa valstybės duomenų ekosistema“.

Atvirieji duomenys gali padėti pagerinti veiklos efektyvumą ir padidinti viešųjų paslaugų veiksmingumą. Socialinė gerovė gali būti padidinta visuomenei naudojantis skaidresne ir prieinamesne informacija. Manoma, kad 2016 m. atvirųjų duomenų tiesioginės rinkos dydis 28+ ES šalyse siekė 55,3 mlrd. EUR, o 2020 m. pasiekė 75,7 mlrd. EUR.

Metai	ES šalių atvirųjų duomenų rinka (mlrd. EUR)
2016	55,3
2020	75,7

Apskaičiuota, kad 2016-2020 m. bendras tiesioginės rinkos dydis siekė 325 mlrd. EUR, o darbo vietų, susijusių su atviraisiais duomenimis, iki 2020 m. skaičius išaugo iki 100 000.

Didesnio viešųjų paslaugų procesų ir teikimo veiksmingumo galima pasiekti sektoriams keičiantis duomenimis ir suteikiant greitesnę prieigą prie informacijos. Prognozuojama, kad 2020 m. 28+ ES šalys bendrai sutaupys 1,7 mlrd. Eur naudodamos atviruosius duomenis.

Taisyklės ir licencijavimas: kaip užtikrinamas duomenų teisėtumas ir saugumas?

Svarbus klausimas - ar galima laisvai naudoti bet kurią informaciją? Siekiant atverti autorinės ar intelektinės teisės saugomus objektus, prieš juos surenkant turi būti autoriui nurodytas tikslas, kurio pagrindu duomenys yra renkami ir bus panaudoti, taip pat atskleista, kad siekiama juos atverti atvirais formatais ir gautas autoriaus sutikimas.

Naudojimo sąlygos yra nurodomos licencijoje. Jei licencijos nurodyta, reikia nurodyti autorystę naudojant duomenis. Jei nurodyta share-alike sąlyga, reikia atverti ir savo papildytą duomenų šaltinį. Jei nėra licencijos, nėra informacijos apie taikomas naudojimo sąlygas.

Duomenys turi būti prieinami pilnais rinkiniais ir ne brangiau, nei kainuoja juos pateikti. Geriausia - jei duomenis galima atsisiųsti internetu. Visi turi turėti galimybę naudoti, pakartotinai panaudoti ir platinti informaciją - neturi būti prieigos prie duomenų diskriminavimo jokiems asmenims ar jų grupėms.

Atviri socialiniai duomenys: naudojimo žingsniai ir praktika

1. Apibrėžkite tikslą - kam jums reikia duomenų. Atviri duomenys gali suteikti naujų įžvalgų analizuojamai temai, papildyti kuriamą paslaugą ar padėti verslams geriau pažinti savo klientus.
2. Nustatykite, ar duomenys atitinka jūsų poreikius, peržvelgiant metaduomenis ir duomenų rinkinių aprašymus.
3. Patikrinkite atvirumo sąlygas - ar yra licencija, kuri leidžia jums naudoti duomenis norimu tikslu.
4. Atsisiųskite duomenis tinkamiausiu formatu (pvz., .csv), atsižvelgiant į jūsų kompetencijas ir duomenų naudojimo poreikius.
5. Įsitikinkite, kada rinkinys paskutinį kartą atnaujintas ir ar jis atspindi reikalingą laikotarpį.

Atvirų duomenų šaltiniai Lietuvoje ir Europoje

Jau šiuo metu prisijungus prie Lietuvos atvirų duomenų portalo (data.gov.lt), galima rasti daugiau kaip 1700 įvairių duomenų rinkinių. Europos duomenų portalas renka metaduomenis apie tai, kas publikuojama ES viešųjų duomenų portaluose. Statistikos departamentas nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo atsakingas už visos Lietuvos atvirų duomenų administravimą bei analitiką.

• Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų rinkiniai apie bankrotus, restruktūrizaciją, nekilnojamojo turto, žemės mokesčio rodiklius, gyventojų pajamų mokesčio skaičius.
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys apie klimato kaitą.
• Aplinkos apsaugos agentūros duomenys apie oro ir ežerų būklę.
• Bendrojo pagalbos centro ir sveikatos priežiūros įstaigų licencijų duomenys, Geologijos tarnybos informacija ir kt.

LR Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas įpareigoja visas valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, įmones, viešąsias įstaigas ar šių subjektų asociacijas, regionų plėtros tarybas atverti jų tvarkomus duomenis, kurių atvėrimo nedraudžia teisės aktai, ir juos teikti Lietuvos atvirų duomenų portalui.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos statistikos departamentas iki 2026 metų planuoja į Valstybės duomenų portalą integruoti ir atverti 376 valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenis, kad šiuo informacijos turtu galėtų pasinaudoti verslo atstovai, mokslininkai, studentai ir visi kiti suinteresuoti asmenys.

Atvirų socialinių duomenų reikšmė verslui ir piliečiui

Nors atvirų duomenų naudojimas verslo tikslais yra itin nauja koncepcija, įmonės, kurios nusprendžia įsitraukti į šių duomenų analitiką ir vertinimą, gali turėti aiškų pranašumą prieš savo konkurentus. Išanalizavę aktualius rinkoje esančius duomenis, verslai gali įgauti pelningų įžvalgų. Tokios įžvalgos gali lemti naujus ar patobulintus produktus, klientų asmenybinį pritaikymą, efektyvesnį darbo organizavimą.

Žiniasklaida, mokslininkai, studentai, įvairių sričių ekspertai aktyviai naudojasi atviraisiais duomenimis savo veikloje. Viešajam sektoriui duomenų atvėrimas sumažins užklausų dėl duomenų pateikimo skaičių, kurias kasdien siunčia verslas, žiniasklaida, gyventojai. Nauji duomenų šaltiniai svarbūs ir mokslo bendruomenei bei įvairių sričių ekspertams.

Atvirosios duomenų ekosistemos iššūkiai ir ateitis

Žinoma, kadangi tai dar ganėtinai naujas procesas, ne visos valstybės institucijos ir įstaigos taip lengvai atveria duomenis, o jau atvertus duomenis prižiūri ir laiku bei tinkamai juos atnaujina. Advokatės vertinimu, praktikoje sklandų duomenų atvėrimą pristabdo specialistų trūkumas ir nepagrįsti nuogąstavimai atverti galimai konfidencialią informaciją.

Interoperabilumas svarbus todėl, kad leidžia kartu veikti skirtingiems komponentams. Aiškiai apibrėžus atvirumą, užtikrinama, kad jei turite du skirtingus duomenų rinkinius iš dviejų skirtingų šaltinių, jūs galėsite juos sukombinuoti tarpusavyje. Tai didina socialinę ir ekonominę duomenų vertę.

tags: #atviri #socialiniai #duomenys