Stuburo ligos yra viena dažniausių nedarbingumo priežasčių. Neretam jos asocijuojasi ir su neįgalumu. Pasak Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) Neurochirurgijos skyriaus vedėjo Jono Milašiaus, 70-80 proc. Kad tai aktuali problema visame pasaulyje, patvirtina ir apibendrinti beveik 300 studijų rezultatai. 84 proc. Kelių dešimtmečių darbo patirtį turinti gydytoja tokią tendenciją įžvelgia ne tik per sunkmetį. Pasak S.Mažonytės, tyrimo nuotraukoje matomus stuburo pakitimus ar išvaržą pacientai kartais traktuoja kaip rimtą negalią. Vedėjai nepriimtinas mūsų visuomenėje paplitęs posakis, kad pacientas - visada teisus. Jos nuomone, gydytojas turi išlikti objektyvus ir pasakyti tiesą, kai ligonis piktnaudžiauja liga dėl savanaudiškų paskatų. Pusei žmonių buvo aptikti stuburo pakitimai, tačiau nė vienas jų sveikata nesiskundė. Gydytoja apgailestavo, kad Lietuvoje nėra atlikta studijų, kiek lietuvių iš tikrųjų reikėtų skirti neįgalumą. J.Milašius sakė, jog apie stuburo pakitimus bei jų diagnozavimą būtina kuo daugiau šviesti šeimos gydytojus. Neramumas dėl stuburo skausmų ir jų įtakos darbingumui išlieka aktualus, nes problemos kasmet vis labiau paaštrėja.
Kaklo stuburo anatomija ir išvaržos raida
Žmogaus stuburas - atraminė ašis, palaikanti kūną vertikalioje padėtyje. Jį sudaro 32 slanksteliai: 7 kaklo, 12 krūtinės, 5 juosmens, 5 kryžmens, 3 uodegikaulio. Stuburo slanksteliai sudaro kanalą, kuriame yra nugaros smegenys. Per angas, susidarančias tarp slankstelių, išeina nugaros nervai. Jie savo atšakomis pasiekia kiekvieną kūno dalį. Kaklinės dalies stuburo išvarža išsivysto dėl tarpslankstelinių diskų pažeidimų, kurie gali būti susiję su degeneracija, trauma ar mechaniniu poveikiu. Kaklinės dalies stuburo išvarža yra dažna būklė, kurią galima efektyviai valdyti konservatyviu gydymu, o sunkesniais atvejais - chirurgija. Supratimas apie simptomus, tokius kaip kaklo skausmas, rankų tirpimas ar silpnumas, leidžia laiku kreiptis į specialistą ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip lėtinis skausmas ar mielopatija.
Kaklo stuburo išvaržų rizikos veiksniai ir diagnostika
Kaklinės dalies stuburo išvarža gali būti susijusi su degeneracija, trauma ar mechaniniu poveikiu, o jos simptomai priklauso nuo išvaržos dydžio, vietos ir spaudimo į nervus ar nugaros smegenis. Dažnai jaučiamas kaklo skausmas, rankų tirpimas ar silpnumas, bet gali pasireikšti ir kitokie neurologiniai požymiai. Ankstyva diagnostika - klinikinė apžiūra, anamnezė ir vaizdiniai tyrimai; gydymas nustatomas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, išvaržos dydį ir neurologinių komplikacijų riziką. Dauguma atvejų gydoma konservatyviai, o sunkesniais atvejais - chirurginiu gydymu.
Gydymo kryptys
- Fizioterapija, kineziterapija ir erdvinių bei ergonominių korekcijų taikymas.
- Vaistai nuo skausmo ir uždegimo, taip pat individualizuotos reabilitacijos programos.
- Prevencinės priemonės: taisyklinga laikysena, kaklo raumenų stiprinimas, svorio kontrolė.
- Ankstyva diagnostika, individualizuotas gydymo planas ir reguliarus neurologo ar kineziterapeuto stebėjimas.
Jei pastebite kaklinės dalies stuburo išvaržos požymius, tokius kaip kaklo skausmas, rankų tirpimas ar silpnumas, nedelsdami kreipkitės į neurologą ar šeimos gydytoją, kad būtų atlikta apžiūra ir, jei reikia, MRT tyrimas. Venkite savarankiškai atlikti intensyvius pratimus ar ignoruoti simptomus, nes tai gali pabloginti būklę ar sukelti neurologinius pažeidimus. Skubios pagalbos (112) kreipkitės, jei jaučiate kojų silpnumą, šlapimo nelaikymą ar kitus nugaros smegenų spaudimo požymius. Laikykitės gydytojo nurodymų dėl reabilitacijos, vaistų ar chirurginio gydymo, kad sumažintumėte simptomus.
Nuo diagnozės iki degeneracinių pokyčių - kaip vertinamas neįgalumo lygis
Nuo 2026 metų Lietuvoje neįgalumo nustatymas remiasi medicinos kriterijais ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga ar sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Nurodoma, kad dalyvavimo ar neįgalumo lygis nustatomas NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos) specialistų, atvykus pas juos. Organizuojama išsami analizė: profesinė veikla, aplinkos prieinamumas, asmens mobilumas, pažinimas, bendravimas, savarankiškumas ir kasdienė veikla. Dalyvumo lygio nustatymas įtraukiant socialinius veiksnius buvo įvestas 2024-aisiais, o nuo 2025-ųjų klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu.
Taip pat skaitykite: Sveikimo gairės po kaklo operacijos
Kaip rodo praktika, daug ligų ir sutrikimų gali būti vertinami kaip potencialios negalios atvejai: demencijos, protinės atsilikimo ir kitų sutrikimų klasifikacijos (F00-F03, F70-F78), skrandžio pašalinimo pasekmės, išmatų nelaikymas, trumpųjų žarnų sindromas, inkstų ligos, hipofizės-skaitytina skydliaukės funkcijos sutrikimai ir kt. Toks išsamus požiūris padeda įvertinti, kiek ligos ar sutrikimai riboja asmens kasdieninę veiklą ir reikia socialinės paramos.
Taip pat skaitykite: kaklo slankstelio lūžio gydymo eiga
Taip pat skaitykite: Slaugytojos kortelės laikiklis: kodėl jis būtinas darbe?