Išsivysčiusiuose ekonomikose, kur gimstamumas mažesnis ir visuomenė sparčiai sensta, paprastai valstybės pensijos nepakanka. Dėl demografinių priežasčių Lietuvoje būsimi pensininkai nekaupdami papildomai gali tikėtis maždaug trečdalį savo atlyginimo siekiančios pensijos, todėl norėdami finansiškai saugesnės senatvės turėtų kaupti papildomai. II pakopos pensijos fonduose kaupimo įmoką sudaro dvi dalys - įmoka nuo Jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Gyventojo įmoka sudaro 3 proc. jo atlyginimo, valstybės skatinamoji įmoka kaupiant minimaliai siekia 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kaupiant maksimaliai - 3 proc. II pakopos pensija yra kaupiama Gyvenimo ciklo pensijų fonduose. Tai subalansuoti fondai, kurių turto sudėtis tampa vis konservatyvesnė, kuo arčiau yra to fondo dalyvių išėjimo į pensiją data. III pensijų pakopa - tai savarankiškai kaupiama pensija sudarius investicinio gyvybės draudimo sutartį ar III pakopos pensijų fondo sutartį.
Nuo liepos 1 dienos Seimas įvedė naują išmoką vienišiems pensininkams: iki šiol našlio pensijos priedą gaudavo tik senatvės pensijos amžiaus sulaukę našliai. Nuo šiol 28,63 euro išmoka kas mėnesį bus mokama ne tik našliams, bet ir niekada nesusituokusiems ar išsiskyrusiems šalpos pensijų ir mažų pensijų gavėjams.
Kodėl šis sprendimas svarbus?
Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai išskiria keletą sisteminių problemų, įskaitant kritinį skurdo ir pajamų nelygybės lygį. 2019 metais Lietuvos skurdo rizikos rodiklis buvo 20,1 proc., o tarp vienišų pensininkų - net 47 proc., t.y. daugiau nei dvigubai viršijo šalies vidurkį. Tokia susidariusi situacija kyla dėl didesnių būsto ir buities išlaidų vienišiems gyventojams, kuriuos apima komunalinės paslaugos, valymo priemonės, baldai ir virtuvės įrankiai, kurie geometrine prasme nesumažėja įsikūrus vienam asmeniui.
Analizė apie skirtingas šalis ir vienišą parametrą
- Airijoje tiesiog mokama priemoka vienišiems gyventojams.
- Estijoje - vienkartinė metinė išmoka 115 eurų tiems, kurie gauna žemesnes nei vidutinė pensija.
- Nyderlanduose - bazinė pensija vienišam gyventojui sudaro 70 proc. minimalaus atlyginimo.
- Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje - nustatant garantuotą mažiausią senatvės pensiją dėmesys skiriamas ar gyvena vienišas asmuo.
Analizė rodo, jog visose ES šalyse skirtingos priemonės taikomos vienišiems senjorams, tačiau Lietuvoje ankstesnis modelis buvo laikomas labiau sovietinės sistemos bruožu. Tai paskatino pastangas ieškoti efektyvesnių sprendimų, kurie sumažintų skurdą ir padidintų socialinę apsaugą vienišiems senjorams. 2019 metų rudenį pasiūlyta vienišo asmens pensijos priedo idėja sulaukė įvairių diskusijų, tačiau praktinis įgyvendinimas ilgam atidėtas.
Kaip veikia kompensacijos ir pajamų skaičiavimas Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios kompensacijų teikimo sistemos, skirtos padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos nepasiekia nustatytos ribos. Pajamos Lietuvoje apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Pajamos apmokestinamos arba neapmokestinamos. Pavyzdžiui: darbo užmokestis, pensijos, dividendai, palūkanos - apmokestinamos, o pašalpos, kompensacijos už šildymą, socialinė parama, našlių išmokos - kartais priklauso nuo asmens pajamas įvertinančios formulės.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Kompensacijų rūšys ir kam jos teikiamos? Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, karšto vandens ar šalto vandens išlaidos. Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo apie 211 tūkst. nepasiturinčių gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.
Socialinė pašalpa dažnai priklauso nuo vidutinių pajamų vienam asmeniui ir nuo šildymo bei vandens išlaidų kompensacijų. Nuo 2024 m. socialinės pašalpos dydis skaičiuojamas pagal naują formulę ir atsižvelgia į laikotarpį, kurį paramos gavėjas ją gauna. Būsto šildymo ir vandens kompensacijų skaičiuoklė SPIS sistemoje padeda išsiaiškinti teisę į kompensacijas ir jų dydžius.
Šildymo ir vandens kompensacijos vertinamos remiantis vidutiniomis pajamomis ir turto vertėmis; konkrečiai: vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija VRP dydžio, norint gauti socialinę pašalpą. Papildomos priemonės, tokios kaip kompensacijos už šildymą, yra priklausomos nuo to, ar asmens pajamos ir turtas atitinka nustatytas ribas.
Ankstyvas išėjimas į pensiją
Lietuvoje ankstyvas išėjimas į pensiją suteikia galimybę gauti sumažintą pensiją, jei asmuo turi bent 32 metų socialinio draudimo stažą ir yra ar bus iki 5 metų iki oficialaus pensijos amžiaus. Amžiaus reikalavimai šiuo metu: moterys - 64 metai; vyrai - 64 metai ir 8 mėnesiai. Ankstyvas išėjimas į pensiją turi būti aiškiai suplanuotas: reikia tęsti darbą pagal sutartis ar individualią veiklą, bet pensija bus nuolat sumažinta (pagal 0,4 % už kiekvieną anksčiau išmokėtą mėnesį). Svarbu: vėliau įprasta pensija nebus atstatyta.
Sodra turi duomenis apie darbo istoriją nuo 1994 metų, todėl prie prašymo galima pritvirtinti darbo knygelę, pažymas ar kitus įrodymus. Jei žmogus vėliau nori grįžti į darbo rinką po ankstyvos pensijos, išmokos nebus perskaičiuotos. Gali būti, kad ankstyvas išėjimas į pensiją nėra naudingas visais atvejais, todėl reikia įvertinti ilgalaikį poveikį.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Ką verta žinoti apie dirbančių pensininkų įmokas
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, žmogus privalo mokėti socialinio draudimo įmokas (VSD, PSD) ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Net jei gaunama pensija, išlieka pareiga mokėti įmokas. VSD įmokos susijusios su pensijų sistema ir gali lemti pensijų perskaičiavimą ateityje; kartais tai padidina pensijos dydį. Tačiau ne visi savarankiškai dirbantys pensininkai moka pilnas įmokas, o kai kurie deklaruoja pajamas taip, kad papildomas stažas nebesikaupia. Tokios situacijos neatima pensijos, bet gali paveikti jos dydį ateityje.
Kokias veiklas dažniausiai renkasi senjorai? Daugėja savarankiško užimtumo vyresniame amžiuje: buhalterinės ir konsultacinės paslaugos, rankdarbiai ir prekyba internetu, korepetitorių veikla, vertimai, individualūs mokymai, smulkūs remonto darbai, kūrybinės paslaugos, trumpalaikė nuoma ar smulkus turizmas. Technologijos sumažina įėjimo į rinką barjerus, todėl nemažai senjorų dirba nuotoliniu būdu.
Ar apsimoka dirbti sulaukus pensinio amžiaus? Dažnu atveju - taip, ypač jei turite paklausią kompetenciją ar dirbate lankstų darbą. Papildomos pajamos gali kompensuoti augančias išlaidas, leisti daugiau keliauti ar palaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Psichologiškai svarbu - socialinis aktyvumas didina gyvenimo kokybę. Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne tik mokesčiai, bet ir papildomos pajamos bei finansinis savarankiškumas.
Klaidos ir patarimai dirbančių pensininkų kontekste
Klaidos dažnai kyla dėl neoficialaus verslo registro arba neteisingo pajamų deklaravimo, o taip pat dėl nepakankamo supratimo apie mokestines lengvatas ir leidžiamus atskaitymus. Lietuvoje rekomenduojama pasitikrinti su buhalterine programa arba konsultantu dėl tinkamos veiklos formos, mokestinių lengvatų ir įmokų lygių, kad pensija būtų apsaugota ir galimai net padidėtų ateityje.
Prognozės dėl dirbančių senjorų skaičiaus Lietuvoje
Demografinės tendencijos rodo, kad Lietuvoje sensta visuomenė, o darbo rinkoje trūksta darbuotojų, todėl vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į rinką tampa vis svarbesnis. Požiūris į pensinį amžių keiiasi: tai nebėra tik pasyvus etapas, bet laikotarpis su galimybe dirbti savo sąlygomis. Individualios veiklos modelis suteikia galimybę dirbti mažesniu krūviu, planuoti laiką ir pasirinkti klientus. Džiugina tai, kad senatvės pensija Lietuvoje nemažėja dėl individualios veiklos; dažnai galima uždirbti papildomai ir net įgyti papildomą stažą, o kartais netgi padidinti galutinį pensijos dydį. Tai priklauso nuo tikslojų ir teigiamo teisinio bei finansinio konteksto.
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis
Svarbu pažymėti, kad informacijos trūkumas ir baimė suklysti dažnai kliudo vyresniems žmonėms naudotis papildomomis galimybėmis. Todėl rekomenduojama analizuoti socialinę draudimą, deklaravimo tvarką ir individualios veiklos apskaitą, pasikonsultuoti su specialistais ir naudotis skaitmeniniais įrankiais. Dabartinis pensinis amžius vis rečiau reiškia pasitraukimą iš aktyvaus gyvenimo; tai laikotarpis, kai galima dirbti lanksčiau ir tęsti savo pomėgius bei profesinę veiklą.