Šiame straipsnyje panagrinėsime atostogų ir nedarbingumo skirtumus, išmokų skaičiavimo ypatumus ir darbuotojų teises. Aptarsime, kada ir kas moka už pirmąsias dvi ligos dienas, kokios yra kasmetinių atostogų suteikimo taisyklės, ką daryti susirgus atostogų metu ir kaip elgtis išeinant iš darbo turint nepanaudotų atostogų.
Kasmetinės atostogos: pagrindinės nuostatos
Primename, jog pagal Darbo kodekso (toliau - DK) 126 str. 1 d. „Kasmetinės atostogos - laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ⛱️ ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.“ Iš esmės, pagal bendras DK nuostatas, kasmetinių atostogų suteikimas yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas 🤝, todėl šalys turi susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo, negali būti primesta vienašališka valia.
Tačiau svarbu įvertinti, kad darbuotojo teisė - pasirinkti norimos trukmės kasmetines atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio - tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų kasmetinių atostogų nenukentėtų įstaigos veiklos efektyvumas. Kasmetinės atostogos, jų suteikimo tvarka ir trukmė yra reglamentuotos DK, Vidaus tarnybos statute (toliau - VTS) ir Valstybės tarnybos įstatyme (toliau - VTĮ).
Kiek dienų priklauso?
- DK numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
- Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.
- Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, ir darbuotojams su negalia suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (5 d.d. per savaičių režimas) arba 30 d.d. (6 d.d. režimas); jei darbo dienų skaičius skiriasi - 5 savaičių atostogos.
- Tam tikroms profesijoms, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine ar profesine rizika, suteikiamos pailgintos atostogos iki 41 darbo dienos (5 d.d. režimas) arba iki 50 darbo dienų (6 d.d. režimas), arba iki 8 savaičių (jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas).
Atostogų skaidymas ir apmokėjimas
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (t. y. išmokami atostoginiai). Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos darbuotojui dalimis, tačiau bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jeigu yra darbuotojo prašymas, atostoginiai gali būti sumokami kartu su darbo užmokesčiu. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.
Taip pat skaitykite: Terminai ligonių kasoms
Nedarbingumas: kas moka už 1-2 dienas ir nuo 3 dienos?
Pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka įmonė, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. O nuo trečios dienos už nedarbingumą apmoka SODRA.
Darbdavys privalo sumokėti už pirmąsias dvi ligos dienas, o išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jei pagal grafiką sirgimo dieną darbuotojas neturėjo dirbti - už tą dieną išmoka nemokama.
Kas turi teisę į ligos išmoką?
- Nedarbingumo išmoką gali gauti asmuo, kuris yra apdraustas ligos socialiniu draudimu (dirba pagal darbo sutartį, vykdo individualią veiklą, yra savarankiškai besidraudžiantis ar valstybės draudžiamas asmuo).
- Per 12 mėn. iki nedarbingumo turi bent 3 mėn. ligos socialinio draudimo stažą, arba per 24 mėn. - bent 6 mėn. stažą (jei dirba ne nuolat).
- Neturi skolos „Sodrai" (taikoma savarankiškai dirbantiems).
Išmokų dydžiai ir ypatumai
- Darbdavio laikotarpis: 1-2 nedarbingumo dienos apmoka darbdavys. Išmoka: ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % nuo VDU.
- Nuo 3 dienos: apmoka „Sodra" (62,06 % nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio (KDU) arba pagal įstatyme nustatytas normas, priklausomai nuo atvejo). Mokama už kalendorines dienas, kol galioja pažymėjimas.
- Ypatingos situacijos: vaiko slauga, asmenys sergantys sunkia liga, savarankiškai dirbantys asmenys turi specifines taisykles ir procentus (pvz., vaiko slaugo išmoka 65,94 % nuo KDU).
Nedarbingumo skaičiavimas: pagal darbo dienas ar pagal darbo grafiką?
Nors ligos išmokų apskaičiavimas gali būti painus, didžiausias iššūkis kyla, kuomet įmonė taiko suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus. Įmonės, norėdamos sutaupyti laiko ir pasilengvinti buhalterinę apskaitą, dažnai nedarbingumą skaičiuoja pagal darbo dienas, o ne pagal sudarytą darbo grafiką. Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką užtikrina daug tikslesnius rezultatus ir mažiau klaidų apskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo dienas
Daugelis įmonių darbo laiko normą apskaičiuoja pagal įprastas darbo dienas, dirbant 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną. Tokį skaičiavimo būdą pasirenka, nes yra aiškiau ir paprasčiau atlikti skaičiavimus.
Jei renkatės šį būdą, tuomet nedarbingumo diena sutampanti su darbo diena yra verta 8 valandų (ar mažiau, priklausomai nuo darbuotojo krūvio), šventinė diena ir savaitgaliai verti 0 valandų, o prieššventinė diena, kuri yra ir darbo diena, verta 7 valandų. Nedarbingumo metu suplanuotų pamainų laikai yra ignoruojami.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti šildymo kompensaciją?
Pavyzdžiui, jei darbuotojas sirgo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nedarbingumas skaičiuojamas pagal keturias dienas, net jei pagal jo grafiką kai kurios iš šių dienų buvo laisvos.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką
Atliekant nedarbingumų skaičiavimus pagal darbo grafiką, vertinamas ne darbo dienų kiekis, o kiek darbuotojui nedarbingumo metu buvo suplanuota dirbti valandų. Taip skaičiuojant, nustatyta mėnesio darbo valandų norma dėl nedarbingumo mažinama pagal darbuotojo grafiką.
Tarkime, darbuotojas per apskaitinį laikotarpį turėjo dirbti 168 valandas. Per šį laikotarpį, jis sirgo tris dienas, per kurias jam buvo suplanuota dirbti po 8 valandas per pamainą. Iš viso susidaro 24 nedarbingumo valandos. Todėl iš bendro 168 valandų skaičiaus atimamos 24 valandos ir darbuotojo perskaičiuota darbo norma šiame apskaitiniame laikotarpyje tampa 144 valandos. Nesusidaro joks valandų skirtumas tarp nustatytos mėnesio normos ir suplanuotų darbo valandų.
Tinkamai apskaičiavus nedarbingumą pagal grafiką, darbuotojai neturi dirbti papildomai, kad kompensuotų ligos laikotarpį, o darbdavys tiksliai apskaičiuoja dirbtinas valandas, išvengdamas nepagrįstų viršvalandžių ar trūkumų.
Praktiniai sunkumai ir sprendimai
Tokio skaičiavimo vienintelis minusas tai, kad tiksliam nedarbingumo laikui apskaičiuoti reikia darbo grafiko valandų. Daugelis įmonių vis dar darbo valandas žymi ir seka rankiniu būdu, todėl apskaitą vykdantiems darbuotojams tektų atlikti daugiau darbo ir jame gali įsivelti klaidų. Sprendimas - automatizuotas nedarbingumo apskaičiavimas. OPTAS automatizuotas darbo grafikų sudarymo įrankis pasirūpina suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimais be klaidų.
Taip pat skaitykite: Prašymo šildymo kompensacijai pildymas
Naudodami OPTAS, galite žymėti nedarbingumą pagal grafikus, nes OPTAS automatiškai apskaičiuos nedarbingumo dienas bei valandas ir jas mėnesio ar apskaitinio laikotarpio gale perkels į jūsų naudojamą darbo užmokesčio sistemą. Taip pat galima taikyti skirtingus žymėjimus, priklausomai nuo nedarbingumo tipo, ir gauti informaciją apie darbuotojų nedarbingumus tiesiai iš SODROS.
Susirgimas atostogų metu: teisės ir procedūros
Jeigu darbuotojas susirgo atostogų metu, atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Įmonės darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti nurodyta, kaip darbuotojas turėtų elgtis susirgęs atostogų metu. Iki atostogų pabaigos darbuotojas turėtų pranešti administracijai, kad serga ir susitarti dėl nepanaudotų dėl ligos atostogų dalies pratęsimo, perkėlimo į kitą laiką arba pridėjimo prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Jeigu darbuotojas nepageidauja nepanaudotos atostogų dalies perkelti į kitą laiką arba pridėti prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų, administracija turi rašyti įsakymą pratęsti darbuotojo atostogas nedarbingumo dienų laikui.
Pagal DK 174 straipsnį perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Kasmetinės atostogos nesant darbuotojo prašymo perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas.
Išeinant iš darbo: kompensacija už nepanaudotas atostogas
Darbo kodekso 127 str. 6 dalyje įtvirtintas draudimas kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija. Tačiau yra išimtis: jeigu pasibaigia darbo santykiai, darbuotojui gali būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nesuteikiant atostogų.
Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.
Tačiau darbuotojai teisę pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) praranda praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (pvz., dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų), šio ribojimo terminas turi būti pratęstas.
Praktiniai pavyzdžiai
- Darbuotojas, kuris dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant iš darbo gali priklausyti kompensacija už 20 darbo dienų arba iki 1 mėnesio VDU (priklausomai nuo darbo datos ir sukauptų dienų skaičiaus).
- Jeigu darbuotojas dirbo vieną mėnesį ir sukaupė 1-2 d. d., išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis.
Specialios nuostatos pareigūnams ir valstybės tarnautojams
Pareigūnų kasmetinės atostogos ir jų suteikimo tvarka iš dalies yra tokia pat kaip DK, iš dalies skiriasi. Jei tam tikri atvejai nereglamentuoti VTS, taikomos DK nuostatos.
- Pareigūnų kasmetinių atostogų trukmė nustatoma, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą: nuo 22 iki 37 darbo dienų priklausomai nuo stažo ilgio.
- Pareigūnui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, suteikiamos papildomos 5 darbo dienų kasmetinės atostogos.
- Pareigūnams, tiesiogiai dirbantiems su tam tikromis rizikomis (pvz., laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros padaliniuose), atostogos pailginamos 8 darbo dienomis.
Valstybės tarnautojams VTĮ iš esmės nustato minimalią 22 darbo dienų trukmę, o kai kuriems atvejams (vienišiems tėvams, asmenims su negalia) - 27 darbo dienas. Už kiekvienus 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą suteikiamos 3 darbo dienos papildomų atostogų, bet bendra trukmė negali viršyti 37 darbo dienų.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos; reikia susitarti su darbuotoju arba laikytis patvirtinto grafiko ten, kur tai reglamentuota.
- Jeigu įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita, rekomenduojama skaičiuoti nedarbingumą pagal darbo grafiką, kad nesusidarytų nepagrįstų viršvalandžių ar neišdirbtų valandų.
- Darbuotojui susirgus atostogų metu, būtina pranešti darbdaviui ir pateikti nedarbingumo pažymėjimą; jeigu darbuotojas nori, nepanaudota atostogų dalis gali būti perkelta arba atostogos pratęsiamos.
- Jei kyla ginčų dėl atostogų suteikimo ar atostoginių apskaičiavimo, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) arba spręsti susitarimu.
Trumpa lentelė: kas moka už ligos dienas
| Laikotarpis | Kas moka | Išmokos dydis (pagrindiniai principai) |
|---|---|---|
| 1-2 kalendorinės nedarbingumo dienos | Darbdavys | Ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % VDU |
| Nuo 3 dienos | Sodra | Apie 62,06 % nuo KDU (ar kitoks procentas pagal atvejį) |
Apibendrinant - už pirmas dvi ligos dienas yra mokama: tai darbdavio atsakomybė. Tai nereiškia, kad darbuotojas tuo pačiu metu praranda teisę į kasmetines atostogas: susirgus atostogų metu, kasmetinės atostogos gali būti pratęsiamos arba nepanaudota dalis perkelta. Tuo tarpu kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama tik pasibaigus darbo santykiams, o teisė į kompensaciją gali būti prarasta po trejų metų nuo teisės į atostogas įgijimo pabaigos, jei darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti dėl objektyvių priežasčių, terminas pratęsiamas.