Kaimo renginiai

Tinklinis ( 2008 07 05 )
Šiais metais Slavikų seniūnijos bendruomenės centras vėl vykdė projektą „Kurkime grožį sau ir kitiems“. Iš Šakių rajono savivaldybės gautas 300,- Lt. finansavimas. Kartu su jaunimu, mokykla bei seniūnija organizavo priegos prie Šešupės, vietinių vadinamos "pliažu", aplinkos bei tinklinio aikštelės sutvarkymo darbus. Iš rajono savivaldybės gavus projekto "Kurkime grožį sau ir kitiems" finansavimą, buvo suorganizuotos tinklinio (4x4) ir "bavariško" tinklinio (2x2) varžybos. Dalyvavo 7 komandos: 5 - slavikiečių (jaunimas ir vyresni), turčiniškių ir šakiečių komandos. Vyriausias varžybų teisėjas buvo seniūnas Vidmantas Sprainaitis.
  I - vietą draugiškose varžybose iškovojo Slavikų Pasieničių gatvės jaunimo komanda; II - svečiai iš Turčinų; III - Slavikų jaunimo komada.
  "Bavariško" tinklinio (2x2) varžybose dalyvavo 3 komandos. Varžybas laimėjo slavikiečiai. Po varžybų visus vaišinome karštomis dešrelėmis, keptomis ant laužo.
  Slavikų seniūnijos BC dėkoja Slavikų pagrindinei mokyklai, seniūnijai, ūkininkui Kęstučiui Bacevičiui, Vidui Baranauskui ir Slavikų jaunimui už paramą ir pagalbą, grąžinant mūsų kraštą. Foto

"Vitražai languose"  (2008 06 04)

Birželio 4d. Slavikų laisvalaikio centre buvo vykdomas dailės projektas „Vitražai languose“. Kartu su Slavikų pagrindinės mokyklos moksleiviais (mok. G. Sniečkuvienė) buvo nupiešti vasarą menantys vaizdai, kurie papuošė Slavikų laisvalaikio centro salės langus. Foto

Antaninės (2008 06 13) 

Birželio 13d. slavikiečiai šventė Antanines. Nuo pat ankstyvo ryto būrelis aktyvistų keliavo per Slavikus, sveikindami Antanus ir Antaninas vardo dienos proga. Foto

Kalbos diena (2008 06 21)

Birželio 21d. Slavikuose vyko 36- oji Kalbos diena - „Šakiai – vertėjų kraštas“.Šiemet ji buvo skirta iškiliausiems Zanavykijos vertėjams atminti.
Po Šv. Mišių Slavikų bažnyčioje, kurias aukojo parapijos klebonas Darius Sruoginis, Kalbos dienos dalyviai aplankė knygnešių ir kitų šio krašto šviesuolių kapus. Vėliau tradiciškai buvo pakelta Kalbos dienos vėliava ir Slavikų seniūnas Vidmantas Sprainaitis pakvietė visus į konferenciją „Šakiai – vertėjų kraštas“.
Pasak savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, Šakių kraštas pagrįstai gali būti vadinamas vertėjų kraštu – rajone jų priskaičiuota daugiau kaip 30. Vedėja pasidžiaugė, kad Kalbos dienoje dalyvauja rajono vicemeras Algimantas Damijonaitis, profesoriaus Juozo Pikčilingio giminės, mokytojas Jonas Augustaitis, Slavikų mokyklos bendruomenė, rajono lituanistai.
Slavikų pagrindinės mokyklos mokytojos Virginijos Zubrickaitės pastebėjimu, simboliška, kad Kalbos diena surengta būtent Slavikuose, ant Šešupės kranto. Lietuviai nuo seno bendravo su anapus upės gyvenančiais kitos tautos žmonėmis, to laikmečio knygos, per Šešupę atkeliavusios į Lietuvą, buvo pažymėtos ne Vilniaus, o Tilžės vardu. Mokytojos žodžiais, šiandien mums nereikia mirti nei už Tėvynę, nei už žodį, tik reikia jį garbinti, branginti ir puoselėti. Konferencijoje pranešimus apie Zanavykijos vertėjus ir apskritai apie vertimų naudą skaitė kraštiečiai Šiaulių universiteto profesorė Giedrė Čepaitienė, filologijos mokslų daktaras Arvydas Vidžiūnas, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, Griškabūdžio vidurinės mokyklos mokytoja Danutė Skaisgirienė papasakojo apie šviesios atminties mokytoją, vertėją Arvydą Galginą. Pasak profesorės G.Čepaitienės, prieš daugiau kaip 200 metų Johanas Šulcas pirmasis į lietuvių kalbą išvertė Ezopo pasakėčias, norėdamas parodyti, kad lietuviškai irgi galima pasakyti tai, kas pasakyta prakilniąja graikų kalba. Deja, Lietuva šios knygelės iki šiol neturi – vienintelis mums žinomas egzempliorius guli kaimyninės Lenkijos fonduose. G.Čepaitienė iš gausaus vertėjų būrio išskyrė Vincą Kudirką, kurio vertimai žadino lietuvio sielą. Ne veltui tautos himno autorius išvertė „Orleano mergelę“, „Vilių Telį“ – šie veikėjai kovojo už savo šalies laisvę. Vertimuose žymią pėdą įspaudė ir vaikų rašytojas Pranas Mašiotas – jo vertimai buvo skirti mažiesiems, kurie pirmuosius skiemenis pradėjo dėti Nepriklausomos Lietuvos metais. „Manau, ir dabar yra ką veikti tiems, kas dirba su žodžiu“,- kalbėjo profesorė G.Čepaitienė, pridurdama, kad visai nesvarbu, kokia kalba parašytas vienas ar kitas kūrinys, svarbu, kad jis vertėjų dėka prabyla į žmogų. Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad žodis – didžiausia mūsų turtas, ir mes jį turime saugoti, šlifuoti kaip deimantą, kad jis būtų stiprus ir jo nesunaikintų svetimos kalbos. Kalbos dienoje veikė knygų apie vertėjus parodėlė, kurią parengė Šakių viešoji biblioteka, į bendrą programą gražiai įsipynė Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos poetinė kompozicija „Tarp dabar ir tuoj“, Slavikų kaimo kapelos muzika bei Česlovo Sasnausko choro atliekami kūriniai. Foto