BC veiklos 10-ečio šventės įspūdžiai

 

SLAVIKAI – ŠVIESIŲ IDĖJŲ IR IŠKILIŲ DARBŲ BENDRUOMENĖ

 

     Kiekviena mūsų krašto vietovė turi savo veidą. Tas veidas – ne tik šios dienos gyvenimo atspindys, o darinys, formavęsis per ilgus ilgus gyvenimo metus, lėmusius jo vienokius ar kitokius bruožus. Kiek audrų ir negandų pragrumėjo per Slavikų žemę, kiek įvykių džiaugsmo sparnais praplasnojo per šitą nuo amžių prie valstybės sienos prisiglaudusį ir ant įvairių pavojų tako atsidūrusį Lietuvos pakraštėlį, ar dabar besuskaičiuosi? Tačiau nesunku suskaičiuoti kitus, jau šiandienos darbus, gražiai formuojančius dabarties Slavikų veido bruožus. Tų bruožų pradmenys – anose gražios šio krašto istorinės praeities gelmėse, o šiandieniai – jau šiandienos rezultatas ir pasididžiavimas.

 

     Apie tai malonų spalio 25 d. vakarą Slavikų krašto bendruomeniečiai ir gausūs svečių bei viešnių  pulkeliai gužėjo į Laisvalaikio centro salę paminėti Slavikų seniūnijos bendruomenės centro įkūrimo dešimtmetį. Svečiai, kaip ir dera, ne tuščiomis atvyko: jų rankose ne tik lauktuvės, bet ir nuoširdžiausi linkėjimai, rašytiniai ir sakytiniai, pakeliantys slavikiečių dvasią. Prasmingus linkėjimus dedikavo Šakių savivaldybės meras Juozas Bertašius, Šakių Bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė, Lietuvos Seimo nario Mindaugo Basčio įgaliota jo atstovė Ilona Leleivienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos vadas Ramūnas Maksvytis, kaimyninių Bendruomenių centrų: Bunikių, Gotlybiškių, Panovių, Sudargo – atstovai.  Juk minėjimas – tai stabtelėjimas prie nematomo, bet visada ryškiai jaučiamo slenksčio: prieš jį peržengdamas, apmąstysi, ką nuveikei iki šiol, o peržengęs - naujomis idėjomis užsidegsi. Slavikiečių arsenalai tokių visada yra turtingi. Tą parodė ir jų šventei pateiktas scenarijus. Jis labai novatoriškas. Jį galima lyginti su ant scenos kabėjusiu voratinkliu: lengvas bendruomenės veiklų gijų raizginys sklaidosi po visą seniūniją ir apima visus jos pakraštėlius. Ir tų veiklų apžvalga - ataskaita pateikta per pasaką, kurią su nuotaikingu lengvumu sekė skaitovai Renata Baltrušaitienė ir Česlovas Šimkus. Vėliau vyko vizualus visų slavikiečių veiklų patvirtinimas skaidrėse. Tą atliko Slavikų seniūnas Vidmantas Benediktas Sprainaitis, papildydamas demonstruojamą medžiagą išsamiais komentarais. Tiek pasektoje pasakoje, tiek skaidrėse buvo atsispindėta gražių ir prasmingų per dešimtmetį nuveiktų darbų gausa, įtakojusi Slavikų krašto veido spindesį, gražiai prisiliesdama prie žmonių gyvenimų.

 

     Bendruomenės centro kūrimosi pradžia nebuvo lengva, kaip ir visiems. Trūko pavyzdžių, trūko elementariausių žinių. Gyvu pavyzdžiu galėjo būti Gelgaudiškio bendruomenės centras ,,Atgaiva“, įsikūręs metais anksčiau. Buvo keletas centrų, su slavikiečiais vienmečių. Ir visi panašūs – beveik savamoksliai ir pradžiamoksliai. Pirmasis slavikiečių būrelis nelabai didelis,  penkiasdešimt narių. Tačiau jų norai buvo gana drąsūs ir dideli. Gerų iniciatyvų ėmėsi naujojo Bendruomenės centro pirmininke išrinkta Viktorija Zaveckienė ir jos pavaduotoja Renata Baltrušaitienė. Darbai pradėjo suktis gana greitai. Jau sekančiais metais, per Onines,  buvo nutarta švęsti Slavikų parapijos 250 metų jubiliejų. Ruošimasis šventei ir išjudino, ir sutelkė bendruomenės aktyvą. Iki šiol išlikęs pieštuku rašytas pirmojo BC projekto juodraštis. Projektas buvo pateiktas rajono savivaldybės paskelbtam konkursui. Jis laimėjo tūkstantį litų ir už šiuos pinigėlius buvo išleistas leidinėlis ,,Slavikų parapija“. Šventei  gražų akcentą suteikė kita dovana, skirta sukakties paminėjimui ir parapijai. Tai buvo auksarankio Juliaus Dimaičio išdrožta skulptūra ,, Slavikų parapijai 250 metų “. O šventė, gražių paskatų išjudinta, tęsėsi net dvi dienas. Kartu taip buvo išjudintas ir  bendruomeniečių  tikėjimas savo jėgomis ir galiomis. Tų metų vasaros įvykius papildė  drąsi jaunimo iniciatyva. Jie gavo kvietimą į sąskrydį Ariogaloje ,,Laisvės ugnis – ateities kartoms“. Šiame sąskrydyje jie buvo vieninteliai atstovai iš Šakių rajono. Ši jų iniciatyva buvo tarsi degiklis jų tolimesnėms veikloms ir reiškė - ,,Mes galim ! “ Kelionę į Ariogalos renginį jaunimas pakartojo ir kitais metais. O vėliau tas ,,Mes galim‘‘ davė ir tebeduoda daugiau vaisių : jaunimas, remiamas seniūnijos, mokyklos, bendruomenės centro, girininkijos, ūkininkų, įsirengė pliažą, tinklinio aikštelę. Šios priemonės išjudino  ir prasmingai papildė tiek jaunimo, tiek vyresniųjų gyvenimą. Slavikų jaunimas yra tikrai susitelkęs gražioms savo veikloms ir tos veiklos yra visuomenės pastebimos.

 

     O rūpesčiai ir kituose frontuose rikiavosi ir tebesirikiuoja. Tiesa, po kurio laiko pirmąją pirmininkę Viktoriją pakeitė jos buvusi pavaduotoja Renata, tačiau BC aktyvumas tikrai neišblėso. Jos ir toliau liko darnia komanda, suburiančia aplink save tuos, kuriems svarbu, kokioje aplinkoje jie gyvena, ką kuria ir skleidžia tarp savo krašto žmonių. Tuo labiau, kad atsirado daug galimybių šios veiklos pasimokyti iš organizuojamų teminių seminarų, iš bendravimo su aplinkiniais kolegomis, iš ryšių su įvairiomis institucijomis. Bendruomenės centro tarybai svarbu buvo, kad Šilgalių kaimas, parodęs iniciatyvą veikti kartu su slavikiečiais, turėtų ir savo prieglobstį. Tam tiko Šilgalių gyvenvietėje atlikusios mokyklos patalpos. Jas pagal panaudos sutartį šilgaliečiams skyrė Šakių savivaldybė, o tolimesniais įsikūrimo rūpesčiais dalinosi ir slavikiečiai, ir šilgaliečiai. Taigi kadaise žmonių sukurtas turtas nebuvo paliktas beprasmybei, o dabar naudingai toliau tarnauja to krašto žmonėms.

 

     Patalpų klausimas iškilo ir Slavikuose esančiam  Bendruomenės centro branduoliui. Tiesa, Bendruomenės centras su daugeliu savo veiklų prigludo prie Laisvalaikio centro šono, tačiau neturėjo atskirų savo patalpų. Bet atkakli Renata savo vizijose jau regėjo išeitį, daug kam nesuprantamą, net juokingą. Šalia buvusių Slavikų centro administracinių pastatų stovėjo apleista katilinė, reikalinga palikusi tik tiems, kurie lyg apsaugininkai nuolat budi kaimo parduotuvėlių prieigose...  O  Renatos grupė nenusileido: užgimusi idėja, konkretūs veiksmai, tiesa, tik per penkerius rūpesčio metus davė savo vaisių – dabar buvusi katilinė – jaukus prieglobstis, tenkinantis daugelį bendruomenės poreikių. Mielas ir brangintinas, ne tik paramos lėšomis remtas, bet ir pačių bendruomeniečių aukomis bei kitokia parama stiprintas.

 

     Dar apie daug ką reikėtų kalbėti. Apie vaikų džiaugsmą – iškilusią žaidimų aikštelę, apie paramą naujais rūbais ir instrumentais daug šarmo turintiems Slavikų kapelos muzikantams, apie ištikimą žinių slavikiečiams nešėją – Slavikų seniūnijos bendruomenės informacinį leidinuką ,,Slavikietis“, apie turtingo šio krašto etnokultūrinio paveldo, ypač knygnešystės, sklaidą tarp vietos gyventojų ir svečių, apie Zigmo Naujokaičio darbščių rankų kūrinį, nuostabų gamtos kampelį – Kurynės parką,  apie gražius ilgos tradicijos santykius su kaimynais. Visokių turtų  šia apstu! Bet didžiausias turtas – šio krašto žmonių, ypač jų lyderių darnūs tarpusavio santykiai. Atrodo, kad čia kiekvienas rūpestis gražiai paskirstomas ant daugelio pečių. Jam iškilus visada savo petį ir reikalingą idėją pasiūlys viską matantis ir visur suspėjantis seniūnas Vidmantas Sprainaitis, Pagrindinės  mokyklos siela -  direktorius Juozas Rakickas ir  energinga kultūrinių renginių organizatorė,  seniūnijos bendruomenės centro pirmininkė Renata Baltrušaitienė. Bet ne tik jie. Juos į tas veiklas, į krašto lyderius deleguoja ir visokeriopai remia Slavikų krašto žmonės, kuriems svarbu, kad aplinkui būtų kuriamas šviesus gyvenimas.  Gražių veiklų, gražių darbų gražiame Slavikų krašte  gausumas rodo – moka šis kraštas  gyventi oriai ir gražiai. Jo veidas tauriu dvasingumu švyti.  Už tai daugelis šaunių slavikiečių buvo pažymėti padėkos raštais.

 

     Jubiliejinei šio krašto šventei žavų foną suteikė Slavikų kapelos muzikantai (vadovė R. Baltrušaitienė ) , Barzdų laisvalaikio centro mišrus ansamblis ,,Sodžius“ (vadovė Rasa Barisevičiūtė ) ir Sangrūdos liaudiškos muzikos kapela iš Kalvarijos savivaldybės ( vadovė Angelė Bapkauskienė ). Skanusis šventės fonas priklausė nepakartojamoms Slavikų šeimininkėms.

 

                                                     Šventės viešnia iš Sudargo Alberta N. Dragūnaitienė