Bažnyčios istorija

Atnaujinta Pirmadienis, 28 Lapkritis 2011 10:14
Peržiūros: 4074

1754 m. Jurbarko seniūnas Mykolas Čartoriskis pastatė Slavikuose medinę bažnyčią, kuri veikė Jurbarko filijos teisėmis. 1795 m., Slavikams atitekus Prūsams, ji virto savarankiška parapija. 1835 m., pastatyta nauja medinė Šv. Onos, Marijos Motinos, parapijos bažnyčia, išlikusi ligi šių dienų. Ji yra savotiška, stambesnių proporcijų, kaip kitos to meto medinės bažnyčios. Fasado plotis yra lygus jos aukščiui, kartu su trikampiu frontonu stogo aukštyje. Priekiniuose kampuose ant sienų uždėti žemi kūbiniai bokšteliai su piramidiniais stogeliais ir kryžiais. Jie nedaug iškyla virš pagrindinio pastato stogo. Visi langai ir durys yra stačiakampiai, tik frontono centre yra mažas apskritas langelis. Šventoriaus vartai ir tvora paprasti, mediniai. Prie bažnyčios yra aukšta trijų laipsnių medinė varpinė, palaipsniui smailėjanti. Jos kupolinis stogas yra neįprastas medinėms varpinėms. Konstrukcija sudaryta iš šešių stulpų kiekvienoje sienoje, su daug įstryžainų spyrių. Ant antrojo tarpsnio yra penkios gulsčios sijos. Varpinės apačia plati, 6 x 6 m., o visas aukštis net 12 m. Apatinis sijų vainikas padėtas ant akmeninių pamatų. Sienos iš vertikalių lentų. Slavikų bažnyčiai priklausė 89 margai žemės, tačiau rusų valdžia po 1863 m., sukilimo juos nusavino. Apie 1920 m., nuo Slavikų parapijos atskilo kai kurie kaimai. Buvo sukurta Valakbūdžio parapija. Parapija priklausė Naumiesčio dekanatui. 1940 metais joje gyveno 2 096 katalikai. Karo metu bažnyčia kiek nukentėjo, bet klebono ir parapijiečių rūpesčiu buvo gražiai suremontuota. Slavikų bažnyčioje yra išlikę religinių ir meno vertybių: Žalvarinis varpas, lietas 1874 m.; Paveikslai: šv. Martynas (1890 m.); Marija, Krikščionių Globėja (aliejus, drobė, pieštas dail. Adomo Malinovskio 1890 m.); medinė XIX a Kristaus Nukryžiuotojo skulptūra; altorėlis su Švč.M.Marijos ir šv. Onos paveikslais (gamintas XIX a., pabaigoje, metalas, medis, aliejus, drobė).