NAUJIENOS

fotokonkursas 2018

Šv. Jurgio skulptūros pašventinimas 04-22

           Šventasis Jurgis (g. apie 275 arba 281 m. – m. 303 m. balandžio 23 d.) – katalikų šventasis, globojantis ūkininkus, karius, skautus. Šv. Jurgis yra laikomas antruoju globėju po Šv. Kazimiero. Lietuvoje Šv. Jurgį žmonės laiko dar ir naminių gyvulių saugotoju nuo ligų.

         Lietuvių mene vaizduojamas jojantis ant žirgo ir rankoje laikantis ietį, kuria duria į po kojomis besirangantį slibiną – blogio ženklą.

         Balandžio 23 d. minime Šv. Jurgį. Ta proga balandžio 22 d. Slavikuose buvo pašventinta Šv. Jurgio skulptūra, sukurta skulptoriaus Juozo Videikos, kuri pastatyta slavikiečio ūkininko Vintauto Justino Kasperavičiau

s dėka. Jis pasidžiaugė, kad susirinko didelis būrys slavikiečių, kolegų ūkininkų, agronomų ir artimųjų. Skulptūrą pašventino Slavikų Šv. Onos bažnyčios klebonas kun. Donatas Rolskis, giesmėmis papuošė Slavikų bažnytinis choras (vad. Vida Jakaitienė).

       Nuoširdžiai džiaugiamės, kad turime savo krašte tokių entuziastingų žmonių, kurie savo gerais darbais puošia Slavikų kraštą... 


  

 Daugiau foto - NUOTRAUKOS




 

"ESB 2017" užbaigimas

   

 

    Kovo 23 d. Gruzdiškėje (Raseinių r.) įvyko konkurso "Eismo saugumas bendruomenėse 2017" užbaigimas.

  Tarp nominantų nemažas būrelis Šakių rajono bendruomenių ir susivienijimų, kurie buvo įvertinti už saugaus eismo propagavimą savo krašte...

  

Ekskursija po Slavikus

   

   

  Balandžio 12 d. Slavikų pagrindinės mokyklos moksleiviai kartu su Šakių kultūros centro Slavikų laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatore Renata Baltrušaitiene aplankė svarbiausias Slavikų krašto lankytinas vietas, susipažino su jo istorija.

   Balandžio 20 d., sulaukę svečių iš Gelgaudiškio, Plokščių, Žvirgždaičių bei Šakių, pasigrožėjome Slavikų lankytinomis vietomis, susipažinome su krašto istorija...

 

           Daugiau foto - NUOTRAUKOS

Iš praeities stiprybę semiam 04-20



,,Iš praeities stiprybę semiam“

 

Šiais metais visi lietuviai, kuriame pasaulio kampelyje jie begyventų, švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Ši sukaktis – visų mūsų sėkmės istorija. Ją kūrė signatarai ir diplomatai, sportininkai ir menininkai, mokslininkai ir mokytojai. Mums, dabartinei kartai, teks tęsti šį prasmingą darbą. Tačiau iš kur pasisemti stiprybės ir išminties? Gal iš tų, kurie šalia mūsų kantriai ir tyliai triūsia pamažu kaupdami dvasios turtus.

Todėl saulėtą penktadienio popietę ,,po darbų, ieškojimų ir atradimų“ susiėjome pabūti kartu, pasidalinti neblėstančiais širdies turtais. Vieni čia, į Slavikų mokyklą, sugrįžo tarsi į namus, kiti – labai laukti svečiai.

Didžiuojamės, kad mūsų mokyklą baigė Lietuvos karo akademijos absolventas, dabar karininkas -  leitenantas, Paulius Baršauskas.Už mokslo rezultatus ir laimėjimus Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kaip kario garbės simbolį jam, geriausiam absolventui, įteikė suvenyrinį kardą. Paulius yra puikus vado lyderio pavyzdys kitiems kariūnams, gerai išmano ir puoselėja Lietuvos kariuomenės tradicijas, pasižymi profesionalumu ir tvirtai siekia užsibrėžto tikslo – garbingai tarnauti Lietuvos valstybei. Tai išties įkvepiantis pavyzdys ir mūsų mokiniams.

Dailininkė Ineta Vaškevičiūtė – taip pat mūsų mokyklos mokinė. Ji nesimokė akademijose, tačiau širdimi tapo nuostabaus grožio paveikslus. Į juos sudeda visa, kas gražiausia gimtinėje: ,,vaiskų skliautą beribės žydrynės“,  „laukus ilgūnėlių linų“,  „bangą žaliąją jūros plačios“. Juose ir džiaugsmas, ir nerimas, ir vis gimstančios svajonės.

Labai laukta viešnia mūsų mokykloje – audėja Rūta Bučinskaitė. Atvykusi pas mus į svečius, ji pirmiausia dosniai visus apdalino nuoširdžia šypsena ir, žinoma, papasakojo apie savo amatą bei pristatė zanavykės moters ir zanavyko  vyro tautinius kostiumus. ,,Ausdama atrandu save“ – sako Rūta. Tačiau kelias iki audėjos amato įvaldymo ilgas ir sunkus, reikalaujantis kantrybės, kruopštumo, o gal ir užsispyrimo. Juk rankšluostį tenka austi kelias valandas, o prijuostę – kelias dienas. Bet kai žiūri į ramybe ir gerumu spinduliuojantį audėjos Rūtos veidą, atrodo, kad viskas, ko ji imasi, sekasi lengvai ir greitai.

Tikrai laukta viešnia mūsų mokykloje – poetė Marytė Rastupkevičiūtė. Ji visą savo gyvenimą nesiskiria su knygomis. Iš pradžių dirbo knygyne, o vėliau – bibliotekoje. Ji, žinoma, ne tik skaito knygas, bet ir pati kuria. Kuria, nes ,,širdis diktuoja, o mintis paklūsta“. Kai klausai Marytės skaitomų eilių, iš pradžių nustembi, o po to susižavi, kaip susižavėjo jos kūryba Mamų ir dukrų kvartetas. Jis ir atliko dainą Marytės Rastupkevičiūtės žodžiais. Šią jaukią popietę dar skambėjo dainos apie lietuvišką žodį, mamos ir dukros vedė mus lino keliu, žydinčiomis pievomis, saulėtais gimtinės takais.

Nutilus posmams ir dainoms į namus dar neskubėjome, nes šurmuliavo rankdarbių mugė, gardžiai kvepėjo pasienietiška žirnių košė su spirgais.

Išsiskirstėme vildamiesi, kad gerumo angelas, mostelėjęs sparnu, suteiks tvirtybės dvasiai ir palaimins rankas tauriems darbams.

                                                                                                                                         Mokytoja Algima Špokienė

Daugiau foto - NUOTRAUKOS