NAUJIENOS

Poezijos rudenėlis 2020-09-03

      „Poezijos rudenėlis 2020“ 

   

   Kurynės soduos

   Kurynės soduos paukščiai groja,

   Bučiuoja spinduliai rasas,

   Migla pasveikina rytojų,

   Kurynės soduos paukščiai groja.

   Atrado vietą čia poetai,

   Čia skamba eilės, trioletai.

   Kurynės soduos paukščiai groja,

   Bučiuoja spinduliai rasas.

                                                                                                                                  Birutė Danielienė

 

   Rugsėjo 3 d. Kurynės parkas (Juškakaimių k., Slavikų sen.) ošė nuo lankytojų, poezijos ir skambių dainų garsų. Kurynės parkas – gražus gamtos kampelis, apsuptas Siesarties vingiais, ne tik vienintelis Zanavykijoje, bet ir kasmet besikeičiantis, puošiamas naujomis medžio kompozicijomis. 

   Pasidžiaugėme kun. Edmundo Naujokaičio sudarytais 2 leidiniais apie kraštietį Vysk. Pranciškų Petrą Būčį. Pavarčius knygą „Tikėjimo gynėjas“ sužinojome: “Pranciškus Petras Būčys, gimęs 1872 m. Šilgalių kaime yra vienas iš žinomiausių ir daugiausiai nusipelniusių Lietuvai praėjusio amžiaus lietuvių, tačiau yra nustelbtas, tokių asmenybių kaip palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, kun. Juozas Tumas-Vaižgantas ir kt. Sulaukęs penkerių metų Pranukas motinos jau buvo mokomas skaityti iš elementoriaus, o vėliau - iš maldaknygės. Lietuviškų knygų Būčių šeimoje netrūko. Skaityti buvo mokomi ne tik savi vaikai, bet ir samdiniai.

     1880 m. Slavikuose atidaryta pradinė mokykla. Mokydamasis pradžios mokykloje, Pranukas patarnaudavo Šv. Mišioms. Jau tada pasižymėjo gera atmintimi. Lengvai įsimindavo ir, grįžęs iš bažnyčios, kartodavo kun. Andriaus Dobilaičio pamokslus namiškiams, negalėjusiems dalyvauti pamaldose.

     Į Marijampolės gimnaziją Būčys įstojo 1883 m. Gimnazijoje ir caro laikais buvo mokoma lietuvių kalbos. Jo mokytoju tuomet buvo Juozas Jasiulaitis, padaręs įtakos Būčio tautiniam sąmoningumui.

     1889 m. tėvas nuveža Praną į Seinus, laikyti stojamųjų egzaminų į seminariją, tačiau įstoti nepasiseka. Kitais metais pavyksta įstoti. Tuo metu seminarijos vicerektoriumi buvo Eliziejus Strimavičius, kuris nuo 1898 m. paskirtas Slavikų parapijos klebonu (miręs 1901 m., palaidotas Slavikų kapinėse).

     Seinuose mokslai Būčiui sekėsi daug geriau nei Marijampolėje. Sunkiausiai buvo giedojimo pamokos: „Aš ne giesmininkas“, - rašė jis. Netrūko vidinių konfliktų. Būčys prisipažįsta, kad keliskart buvo apėmusios abejonės dėl pašaukimo, net dėl tikėjimo, jis norėjo mesti mokslus. Tuo metu seminarijoje jau veikė lietuvių klierikų pogrindinė patriotinė draugija.

     Būčys redagavo „Knapt“ (vėliau jis vadinosi  „Visko po biskį“ ir „Viltis“) iki pat seminarijos užbaigimo. Pabandė savo rašinius siųsti į lietuviškus laikraščius. 1891 m. Ragainėje leidžiamas „Ukinįkas“, jame Būčys publikavo Pulvio slapyvardžiu pasirašytą „Žodį į Lietuvos ūkininkus“. Jame autorius smerkia ūkininkų pamėgimą puoštis ir nenorą skaityti lietuvišką spaudą. Būčys pabrėžia, kad tai pirmoji jo publikacija, 60 metų trukusios publicisto ir rašytojo karjeros pradžia.

     Pranciškus Būčys periodinėje spaudoje pasirašinėti pavarde pradėjo nuo 1905 metų. Iki tol pasirašinėdavo slapyvardžiais arba tiesiog inicialais. Slapyvardžiai buvo: Pulvis (lotyniškai „pulvis“ – dulkė), Czernizina (rusiškai „černizina“ – juodulys, juoda dėmė). Dar sutinkami slapyvardžiai Bernys, Studentas, Kunigas, Žemaičių Prietelis.                 

     Būčys garsėjo ir kaip poliglotas, rašė lietuvių, lotynų, lenkų, kartais rusų kalbomis. Skaitė prancūziškai, vokiškai ir angliškai. Pradėjus dirbti Romoje, turėjo pramokti itališkai, o, tapus bizantinių apeigų vyskupu, bažnytinės slavų kalbos“.

    Prisiminimais apie Vyskupą Pranciškų Petrą Būčį pasidalino ir Kurynės parko įkūrėjas Zigmas Naujokaitis. Apie antrą knygą „Trumpa apologetika“ papasakojo Slavikų parapijos klebonas kun. Donatas Rolskis. Norisi pasidžiaugti, kad Poezijos rudenėlyje dalyvavo ir Vyskupo giminaičiai, kurie papasakojo, jog yra išlikę ir Jo laiškai artimiesiems, išgirdome to laikmečio kalba rašytų laiškų ištraukų.

    Poezijos rudenėlio pasibuvimą „vainikavo“ atvykę Šakių rajono literatai: kraštietės Ona Jasinskienė ir Rasa Sakalauskienė-Šimaitytė, Rita Mockeliūnienė, Lina Eringienė, Danutė Batisienė, Antanas Šilingas, Zita Sederevičienė, Marytė Rastupkevičiūtė, Regina Klimaitienė bei gitaristas Andrejus Ozerenskis.

    Visi lankytojai gavo Šakių viešosios bibliotekos leidinį „Šaltinėlio srovė“, skirtą Poezijos rudenėliui 2020 Kurynės parke bei atnaujintą aprašą apie Kurynės parką.

Algimanta Kuncaitytė ir Renata Baltrušaitienė

Daugiau foto - NUOTRAUKOS

http://slavikai.lt/index.php/galerija/category/143-poezijos-rudenelis-2020-09-03